Iš globos institucijų – į gyvenimą bendruomenėse

1/1
Teksto dydis:

Vis dar daug turinčiųjų negalią ir vyresnio amžiaus žmonių Europoje gyvena globos įstaigose. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią ratifikavo ir Lietuva, siekiama suteikti žmonėms galimybę gyventi ne institucijose. Dokumente kalbama apie visavertį ir deramą neįgaliojo gyvenimą, grindžiamą savarankiškumu, įsitraukimu į bendruomenės veiklas.

Lietuvoje šiuo metu vykdomas pirmasis „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 m. veiksmų plano“ etapas. Balandžio 28-ąją įvyko institucinės globos pertvarkos klasterio steigiamoji konferencija, kurioje aptarti įvairūs pertvarkos aspektai, pasidalyta užsienio šalių patirtimi.

Paslaugos – kiekvienam

„Dėkoju visiems, patikėjusiems globos namų pertvarkos idėja. Gaila, kad ji pradėta pernelyg vėlai – 2007–2013-ųjų ES finansavimo etapo lėšos investuotos ne į žmogų, o į aplinkos gražinimą. Jei jau tada būtų atsigręžta į žmogų, galbūt dabar būtume susirinkę į baigiamąją pertvarkos įgyvendinimo konferenciją“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Steigiamo klasterio dalyviai – visos organizacijos ir asmenys, suinteresuoti globos institucijų pertvarka. Tai – ir ministerijos, ir joms pavaldžios institucijos, ir NVO sektorius, ir mokslininkai bei bendruomenė, kurios teigiamas nuostatas į žmones su negalia reikia formuoti. „Labai svarbu tikslo siekti visiems kartu, tik kartu esame stiprūs“, – sakė Pertvarkos klasterio ir mokymų srities ekspertė Miglė Musteikienė.

Jos teigimu, klasterio kūrimo tikslas – įvairių institucijų bendradarbiavimas siekiant tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų. „Kiekvienas neįgalus žmogus bendruomenėje turi gauti individualias, jo poreikius tenkinančias paslaugas. Tikimės, kad klasteris padės siekti pertvarkos tikslų, o visų su pertvarka susijusių organizacijų bendradarbiavimas užtikrins, kad ji vyktų sklandžiai, kad tarpusavyje nuolat būtų dalijamasi informacija.“

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės Alinos Jakavonienės, neigiamas institucinės globos poveikis jau įrodytas. Globos įstaigose pažeidžiamos žmonių teisės, ypač gyvenimas jose kenkia vaikams ir kūdikiams. „Užsienio šalių patirtis rodo, kaip svarbu integruoti neįgalius žmones į visuomenę, kad jie taptų savarankiškesni, įsitrauktų į bendras veiklas.“

Anot A. Jakavonienės, globos įstaigose žmonės izoliuojami nuo bendruomenės, verčiami gyventi kartu. „Be abejo, institucinė globa neišnyks savaime. Reikia visų suinteresuotų asmenų, bendruomenės pastangų, kad būtų pakeista institucinė globa į alternatyvias jos formas“, – kalbėjo pranešėja.

Jos teigimu, kalbant apie paslaugas bendruomenėse, būtina įvertinti kiekvieno žmogaus, turinčio proto ar psichikos negalią, individualius poreikius ir pagal tai siūlyti prieinamas paslaugas. Svarbų vaidmenį pertvarkos procese turi vaidinti visuomenės švietimas. „Reikia formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į negalią turinčius žmones ir didinti bendruomeninių paslaugų prieinamumą.“

Lietuvos socialinio darbo tarybos atstovai Linas Kukuraitis ir Paulius Godvadas pasidžiaugė, kad ilgai lauktas deinstitucionalizacijos projektas pagaliau prasidėjo. „Klasterio kūrimas – simbolinis veiksmas. Kaip žinia, socialinis darbas labiausiai kenčia nuo įvairių institucijų nebendradarbiavimo“, – sakė L. Kukuraitis.

Jis pristatė pusę metų kurtą ir tobulintą bendruomeninių paslaugų vystymo sistemą, pateikė keletą būsimos pertvarkos įžvalgų. „Derėtų suprasti, kad pagrindinis deinstitucionalizacijos „mūšio laukas“ yra bendruomenė, seniūnija, savivaldybės. Būtent čia žmonėms teikiamos svarbiausios paslaugos. Klasteris skirtas suderinti procesus nacionaliniu lygmeniu“, – teigė L. Kukuraitis.

Pasak jo, labai svarbų vaidmenį pertvarkos procese turėtų vaidinti tvirtos šeimos, kurios galėtų imtis atsakomybės už bendruomenę. „Reikia sudaryti sąlygas, kad jos galėtų išsakyti savo idėjas, įžvalgas. Kol kas bendruomeniškumas Lietuvoje yra labai trapus. Reikia dėti didžiules pastangas, kad jis stiprėtų. Juk tvirtos bendruomenės – sveikos visuomenės pagrindas“, – sakė L. Kukuraitis.

Jo teigimu, svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese turėtų vaidinti ir NVO sektorius. Pasak Pauliaus Godvado, bendruomenių atsakomybė kol kas yra silpna, ją būtina stiprinti. „Bendruomeninės paslaugos kuria pridėtinę vertę, stiprina bendruomenę, todėl joms turėtų būti skiriamas prioritetas“, – kalbėjo P. Godvadas.

Pasak jo, svarbiausias darbas įgyvendinant pertvarką turėtų vykti seniūnijose. „Seniūnijų darbuotojai turėtų matyti, kokia situacija yra dabar, kaip ji keičiasi, prognozuoti, kaip keisis. Svarbu numatyti krizes, poreikius ir paslaugas, kurių prireiks ateityje. Šeimą reikia matyti ne kaip atskirus asmenis, o kaip visumą.“

Užsienio patirtis

Užsienio patirtį pereinant nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų pristatė Europos paslaugų teikėjų žmonėms su negalia asociacijos (EASPD) politikos formavimo vadybininkė Sabrina Ferraina.

„Šiuolaikinė visuomenė kinta, keičiasi požiūris į daugelį dalykų. Į neįgaliuosius žiūrima kaip į žmones, turinčius visas teises, – tiesiog jie turi tam tikrų poreikių ir jiems reikalinga pagalba. Šie žmonės privalo dalyvauti visuomenės veikloje, nes jie – visuomenės dalis“, – kalbėjo S. Ferraina.

Pasak jos, pastaruoju metu socialinės apsaugos srityje atsiranda vis daugiau naujų iššūkių. Visuomenė sensta, didesniam skaičiui žmonių reikalinga pagalba. Neigiamos įtakos turi ir ekonomikos krizės, verčiančios apkarpyti socialinio sektoriaus išlaidas. „Būtina plėtoti į neįgalius žmones nukreiptas paslaugas trijose svarbiausiose srityse – švietimo, užimtumo ir kasdienės paramos. Be to, labai svarbu neįgaliuosius integruoti į darbo rinką“, – kalbėjo pranešėja.

Jos teigimu, neįgaliesiems teikiamas paslaugas būtina diferencijuoti pagal kiekvieno poreikius. Geriausiai juos žino bendruomenės nariai, todėl bendruomenės integruojant žmones su negalia į kasdienį gyvenimą yra ypač svarbios. Be to, labai svarbus ir tinkamai parengtas personalas. „Būtina tobulinti personalo įgūdžius, suteikti jam reikiamų žinių, tinkamą kvalifikaciją, kuri užtikrintų efektyvų globotinių gyvenimą“, – aiškino S. Ferraina.

Pasak jos, labai svarbu iškelti aiškius pertvarkos politikos tikslus, tinkamai parengti veiklos planus, teisingai paskirstyti biudžetą. Be to, reikšminga projektų stebėsena, kokybės užtikrinimo sistema, investicijos į mokymus. Apie institucinės globos pertvarką įvairiose pasaulio šalyse ir gyvenimą bendruomenėse kalbėjo ir Kento universiteto „Tizard“ centro atstovė Agnes Turnpenny. Remiantis pastaruoju metu atliktų tyrimų duomenimis, apie milijonas negalią turinčių žmonių Europoje vis dar gyvena institucijose.

„Institucija – tai bet kuri vieta, kurioje žmonės su negalia gyvena izoliuoti, atskirti. Tai nebūtinai dideli pastatai. Net mažos bendruomenės ar šeimos gali tapti institucijomis“, – kalbėjo A. Turpenny.

Pasak jos, institucijų uždarymas yra socialinis ir politinis procesas. „Tai – platesnė sąvoka negu žmonių iškeldinimas iš institucijų. Tai – neįgaliems žmonėms suteikta galimybė gyventi savarankiškai, patiems priimti sprendimus, tvarkyti savo gyvenimą.“

A. Turpenny teigimu, dažnai klaidingai manoma, jog bendruomeninės paslaugos kainuoja brangiau. Taip yra ne visada. Viskas priklauso nuo šalies, bendruomenės, nuo bendruomenėse gyvenančių žmonių negalios sunkumo. „Remiantis tyrimais, geriausių rezultatų pasiekiama, kai vienoje vietoje gyvena nuo vieno iki šešių žmonių. Kalbant apie institucijos tipą, geriausia yra įprasti namai, kur žmonės su negalia gyvena ne grupėse, o tam tikrose vietose, kur jiems teikiama tinkama pagalba.“

Pasak jos, institucijų uždarymas ir žmonių perkėlimas į namus labai svarbus, tačiau vien nuo to neįgaliųjų gyvenimas nepagerės. „Institucinė sankloda gali egzistuoti ir mažose įstaigose. Svarbiausia – tinkamos bendruomeninės paslaugos kiekvienam asmeniui. Tam, kad jos būtų kokybiškos, būtina nukreipti dėmesį ne į procesą, bet į rezultatą. Tik tinkamai parengtas personalas leis žmonėms gyventi savarankiškai, bendruomenėje, o ne tame pastate, kuriame jie apgyvendinami.“

Formuoti teigiamas visuomenės nuostatas

VšĮ „Tuxedo Media“ atstovės pristatė Lietuvos gyventojų požiūrį į vykdomą pertvarką, globą ir įvaikinimą. Pasak jų, pertvarką teigiamiausiai vertina jauni žmonės ir tie, kurie dirba su neįgaliaisiais tiesiogiai.

„Daugelis asmenų institucinę globą vertina per savo emocijos prizmę. Visi pabrėžia, jog formuojant nuostatas labai svarbus žiniasklaidos vaidmuo. Iš žiniasklaidos sužinoma apie pertvarką, ji formuoja viešąją nuomonę. Visuomenė vis dar dažnai susiduria su stereotipais ir mitais. Neva globos įstaigose gyvenantys vaikai yra blogi, o neįgalieji – pavojingi. Jei visuomenė su neįgaliųjų gyvenimu galėtų susipažinti tiesiogiai, jų įsitikinimai keistųsi, atsirastų pozityvioji patirtis. Deja, globos įstaigos vis dar tebėra pernelyg uždaros. O tai leidžia formuotis neigiamiems stereotipams“, – kalbėjo „Tuxedo Media“ atstovės.

Apibendrindama konferencijos rezultatus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė pasidžiaugė, kad deinstitucionalizacijos procesai prasidėjo. „Kiekvieno žmogaus indėlis šiame procese yra labai svarbus. Smagu jausti, kad esi pasaulio dalis, kad dalyvauji pokyčiuose, gali asmeniškai prie jų prisidėti. Kiekvienas šioje srityje turime daryti tai, ką išmanome ir ką galime“, – kalbėjo V. Toleikienė.

Jos teigimu, labai svarbu į žmones žiūrėti ne iš galios ar negalios pozicijų. Svarbu sudaryti jiems galimybę gyventi tarp mūsų, realizuoti savo perspektyvas. Šiam tikslui būtina sutelkti visų bendruomenės narių pastangas. „Veikiant kartu pradedi tikėti netgi tais dalykais, kuriais netiki“, – reziumavo V. Toleikienė.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko