Neįgalieji įveikė save ir Jūrą

1/16
Teksto dydis:

Savaitgalį į Jūros upę ties Taurage išplaukė apie 80 baidarių. Tačiau tai buvo ne įprastas mėgėjų pasiplaukiojimas – didžiojoje daugumoje baidarių buvo bent vienas negalią turintis asmuo. VšĮ „Aktyvi Tauragė“, organizuodama jau tradiciniu tampantį plaukimą baidarėmis, siekia parodyti, kad visiškai nesvarbu, kokia tavo negalia – nevaikštai, nematai, turi emocinių sutrikimų – kiekvienas gali patirti nepamirštamų išgyvenimų.

Reikia labiau tikėti savimi

Uteniškė Sandra Ragaišytė baidare plaukė pirmą kartą. Ji neslepia po žygio užplūdusių emocijų: „Neįkainojama patirtis. Sunku rasti žodžių, kuriais apibūdinčiau susikaupusias emocijas. Rekomenduočiau visiems pabandyti plaukti baidarėmis.“

Sandra sako naujiems iššūkiams pasiryžtanti nelengvai – dažnai dvejoja, jaudinasi. Šį kartą, sulaukusi baidarių žygio organizatoriaus Sauliaus Bagdono kvietimo, labai norėjo dalyvauti. Ir nenusivylė – įspūdžiai buvo nepakartojami. Sandra vadovauja Utenos rajono neįgaliųjų draugijai, tad jau galvoja ir apie jos narių panašų žygį. Juk uteniškiams iki Tauragės ar Vilkyškių seniūnijos – apie 300 km. Žmogui su sunkesne negalia kelionė gali būti per ilga.

Na, o prie Utenos taip pat yra gražių vietų, tinkamų plaukti. Vis dėlto Sandra supranta, kad tai suorganizuoti nelengva – S. Bagdono organizuojamuose žygiuose plaukia labai skirtingų žmonių, su pačiomis įvairiausiomis negaliomis, net labai sudėtingomis (Sandra sako, kad, žiūrint į kitus, jos mažas ūgis visiškai neatrodė kaip negalia). Tam, kad galėtų plaukti visi, reikia gerai pasirengti – dirbo visas būrys savanorių, kurie neįgaliesiems padėjo susėsti į baidares, nevaikštančiuosius įkėlė į jas. Kiekvienoje baidarėje buvo po vieną stipresnį, irkluoti pajėgų žmogų. Be to, šalia plaukė profesionalių baidarininkų, kurie stebėjo situaciją ir buvo pasirengę bet kada padėti. Sutelkti tokias pajėgas nėra paprasta, įsitikinusi Sandra. Tačiau užtat plaukti buvo visai nebaisu.

„Kokios aplinkui buvo šypsenos, kokios emocijos! Įveikėme save, įveikėme Jūrą!“ – sako S. Ragaišytė. Jos teigimu, neįgalieji pernelyg dažnai mano: „Aš negaliu“. „Neretai taip atsitinka dėl to, kad mūsų bičiuliai, neturintys negalios, tai pabrėžia, tada ir mes patys pradedame save nuvertinti. Reikia daugiau pasitikėti savimi, o šis žygis – vienas iš įrodymų, kad mes galime labai daug“, – įsitikinusi Sandra. Juk ne be reikalo kiekvienam renginio dalyviui buvo įteiktas sertifikatas su šūkiu „Kai negalia tampa galia“.

Pavargus po kelias valandas trukusio plaukimo organizatoriai pasirūpino galimybe maloniai praleisti laiką gražiai sutvarkytoje sodyboje. Vyko Emilio Korickio bei Vainoros ir Valdo Lacko koncertas, įvairūs konkursai, žaidimai, vaišės. Pasak S. Ragaišytės, bendravimas suteikia ne mažiau gerų emocijų nei plaukimas. „Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kaip svarbu žmogui yra susitikti, būti kartu su kitais“, – sako moteris.

Visi esame lygūs

Vaida Jokubauskaitė gyvena Tauragėje, todėl jau ne kartą yra dalyvavusi S. Bagdono organizuojamuose renginiuose. Šiemet ji pirmą kartą išdrįso leistis į baidarių žygį. Ir tėvelį įkalbėjo – jos teigimu, vyresnio amžiaus žmonės dažnai mano, kad neįgaliesiems nieko nereikia, kad jie nieko nenori. „Norėjau, kad jis pamatytų susirinkusius neįgaliuosius ir suprastų, kad jie tokie pat žmonės kaip kiti, kad jie daug ko nori ir gali“, – sako V. Jokubauskaitė.

Ji pasakoja, kad plaukdama upe patyrė daug gerų emocijų. Ypač per pertraukėles, kai neirkluodavo, o paleisdavo baidarę nešti srovei. „Atsipalaidavau, grožėjausi Lietuvos gamta. Tai taip nuostabu, – sako V. Jokubauskaitė. – Ir tėčiui grįžtant namo sakau: „Nereikia materialinių dalykų, pabūti gamtoj – didžiausias džiaugsmas.“ Tėtis 100 procentų su manimi sutiko.“

Mergina serga išsėtine skleroze ir jau neretai atsisėda į neįgaliojo vežimėlį, o dažniausiai juda skuteriu. Ypač sveikata suprastėjo po mamos mirties prieš 3 metus, paskui – ir po namuose kilusio gaisro. O dar ir tėčiui reikėjo širdies operaciją daryti. Pasak Vaidos, įtampa atima kojas, atrodo, kad visai bejėgis daraisi. Vis dėlto moteris sako, kad būtina susiimti ir būti stipriai: judėti, eiti, bendrauti. Ištikus negaliai, tai labai svarbu. Jai teko išgyventi labai sunkų laikotarpį.

„Užsidariau tarp 4 sienų, nieko man nereikėjo“, – prisimena V. Jokubauskaitė. Viskas pasikeitė, kai prisijungė prie neįgaliųjų organizacijos – Tauragės ratukų sąjungos. Moterį pradėjo visur kviesti, išjudino, vis dažniau Vaida ėmė įsitraukti į įvairias veiklas.

„Ir Vilniuje buvau, Kaune, Kaliningrade, – pasakoja ji. – Džiaugiuosi, kad nepalieka manęs. Suradau savo žmonių, su kuriais man smagu bendrauti. Būčiau žlugusi viena. Ne visi sveikieji mus supranta, net ir šeimos nariai.“ Jos teigimu, dar iki šiol parduotuvėje žmonės žiūri, atsisuka: kas čia tokia važinėja. Vaida džiaugiasi, kad baidarių žygyje jautė didelį supratimą, norą įsigilinti į kiekvieno poreikius. Ir savanoriai, atrodo, nebijo neįgaliųjų. „Kad daugiau tokių renginių būtų. Jie turėtų vykti kartu su sveikaisiais, tegu šie pamato, ką neįgalieji gali, norėčiau, kad nesišalintų neįgaliųjų. Juk visi esame lygūs“, – sako V. Jokubauskaitė.

Žygis turėtų išaugti iki festivalio

S. Bagdonas džiaugiasi, kad šiemetinis baidarių žygis viršijo lūkesčius. Dalyvių gausa, puikūs jų atsiliepimai rodo, kad toks renginys yra reikalingas. Jau dabar pradedama galvoti apie kitų metų žygį – jis turėtų būti dar didesnis. Organizatorius pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo to, jog VšĮ „Aktyvi Tauragė“ entuziastai mokė grupelę vietinių neįgaliųjų plaukti baidarėmis.

Vėliau ėmė važinėti po kitus šalies miestus. Pamačius, jog daug neįgaliųjų į baidarę sėdo pirmą kartą, kilo mintis suorganizuoti didelį renginį, kad kuo daugiau žmonių su negalia tai galėtų patirti. Pasak S. Bagdono, šiemet buvo ribojamas dalyvių iš vieno miesto skaičius.

„Norėtume, kad galėtų plaukti visi, kurie tik pageidauja, o visas renginys išaugtų iki festivalio, – dalijasi planais VšĮ „Aktyvi Tauragė“ vadovas. – Manau, kad kitąmet vienu metu galėtų išplauti per 100 baidarių su neįgaliukais.“ Dar daugiau – jis sako negirdėjęs, kad panašių iniciatyvų vyktų kur nors aplinkui, todėl tikisi, kad prie renginio prisijungs ir neįgaliųjų iš kaimyninių šalių.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko