Muzikai lenkėsi aklieji visoje Lietuvoje

1/5
Teksto dydis:

Daugiau kaip mėnesį po Lietuvą keliavęs aklųjų ir silpnaregių meno kolektyvų saviraiškos festivalis „Aš muzikai lenkiuos“ pasiekė finišą. Festivalio koncertai vyko pačiose įvairiausiose erdvėse: miestų aikštėse, kaimo turizmo ir etnografinėse sodybose, Nemuno saloje ir istorinę atmintį saugančiose vietose. Šiemet Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga nusprendė pirmą sykį sukviesti kolektyvus į viešus renginius, kuriuose regos negalią turinčiųjų meninius gebėjimus įvertintų visuomenė.

Pagerbė tremtinių atminimą

Pirmieji festivalio maratoną pradėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Šiaulių ir Tauragės regionų meno kolektyvai. Jie koncertavo Kelmės miesto šventėje „Kelmė 2017“. Iš jos festivalis keliavo į Kauno kraštą. Čia vyko du jo renginiai. Vienas jų – pačiose Kauno mariose. „Norėjome surengti netradicinį renginį ir kartu – padaryti žmonėms šventę, – pasakoja Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro vadovas Egidijus Urna, – tad meno saviraiškos kolektyvus pakvietėme į laivą. Tris valandas 120 meno būrelių dalyvių ne tik plaukiojo po Kauno marias, bet ir surengė laive smagų koncertą.“

Birželio viduryje Kauno aklųjų ir silpnaregių centro meno mėgėjai išsiruošė, kaip patys sako, pasikieminėti į Žaslius. Žaslių kultūros centre surengto koncerto moto pasirinkti poeto Kazio Bradūno žodžiai: „Aš neregiu ieškau tavęs. / Į priekį ištiesęs pirštus, / Bet liečiu tik žvaigždynų kraštus...“

„Nuvykę ir įsikūrę Žaslių kultūros centre buvome pakviesti susipažinti su miestelio istorija, – pasakoja kaunietė teatro studijos „Aira“ vadovė Zita Klibavičienė. – Aplankėme Žaslių bažnyčią ir amžinąjį atilsį kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškę. Birželio 14-oji Lietuvai yra liūdna diena, todėl po visų ekskursijų važiavome į Žaslių geležinkelio stotį ir ant bėgių padėjome gėlių, uždegėme žvakutes tremtiniams atminti. Skambėjo giesmės ir dainos, jas papildė kunigo Ričardo Mikutavičiaus eilės ir vis pradundantys traukiniai.“

Koncertai etnografinėse sodybose

Birželio pabaigoje Rusnėje, Šilutės rajone, Algimanto Svitkino etnografinėje sodyboje vyko Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro organizuotas meno kolektyvų sambūris, kartu ir vienas iš to paties festivalio renginių. „Jau tapo tradicija kiekvieną vasarą rinktis vis kito LASS filialo teritorijoje, – pasakoja Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktorė Daina Vitkauskienė. – Tokie trys festivaliai jau vyko prie Platelių ežero Plungės rajone, po vieną prie Lelijų ežero Skuodo rajone, Biržuvėnų dvare Telšių rajone.

Šiemet pasirinkome Rusnės salą – unikalų Lietuvos kampelį. Tokie sąskrydžiai ne tik suburia visus meno mylėtojus bei aktyvius organizacijos narius, bet ir sutelkia bendram darbui regionų socialinius darbuotojus. Žmonės linksminosi, dainavo, šoko, plaukiojo laivu po Nemuną. Visus renginio dalyvius kvapnia žuviene pavaišino žuvienių virimo čempionas, sodybos šeimininkas Algimantas Svitkinas.“

Birželio 29-ąją, per pačias Petrines, į Smilgių etnografinę sodybą rinkosi Panevėžio regiono saviveiklininkai. „Smilgiai – unikali vieta, mažosios Rumšiškės, – sakė LASS Panevėžio ir Utenos regionų centro kultūros klubo vadovė Rima Žostautienė. – Čia atkurta aukštaitiška etnografinė sodyba su kalve, pirtimi, tvartais, dideliu, kelis šimtus žmonių talpinančiu klojimu. Šiame klojime ir surengėme savąjį koncertą „Petrinių pakermošio ritmu.“

Meninis lygis – ne visada svarbiausia

Festivalį „Aš muzikai lenkiuos“ liepos pradžioje užbaigė vilniečių kolektyvai. Nusižengdami bendram šių metų festivalio principui, jie „Zelvos“ poilsiavietėje surengė koncertą regėjimo negalią turintiems žiūrovams. Šis koncertas buvo ir kelių ansamblių palydėtuvės į tarptautinius festivalius: šokių kolektyvo „Šimtažiedis“ – į Čekiją, o liaudiškos muzikos grupės „Atgaja“ ir etnografinio ansamblio „Versmė“ – į Lenkiją.

„Vieni festivalyje dalyvavę kolektyvai stipresni, galintys atstovauti organizacijai tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kiti – silpnesni, – sakė L. Puodžiūnienė, – tačiau ne visada meninis lygis yra svarbiausia. Štai į sceną išeina aštuntą dešimtį įpusėjęs senukas, visas pasitempęs, veidas švyti ir groja, groja... Akivaizdu, kad žmogui tai didžiulis džiaugsmas ir įvertinimas. O gal ir vienintelė proga ištrūkti iš namų, pabendrauti, pamuzikuoti ir paklausyti kitų.“

Daugelis festivalyje „Aš muzikai lenkiuos“ dalyvavusių kolektyvų nesiilsi ir vasarą – dalyvauja regioninėse, respublikinėse šventėse, folkloro ir liaudiškos muzikos festivaliuose. Nekantriausi jau ruošiasi rugsėjo pradžioje vyksiančiai šventei „Tau, Vilniau!“

Man patikoNeblogaiMan nepatiko