Kūrybingų optimistų šventė

1/20
Teksto dydis:

Tądien, kai lauke karaliavo tikra lietuviška vasara, į Kėdainių areną suvažiavo negalią turintieji net iš dešimties neįgaliųjų organizacijų iš penkių Lietuvos rajonų – Ukmergės, Kupiškio, Vilniaus, Panevėžio ir Kėdainių. Vyko profesinių įgūdžių, meninių gebėjimų varžytuvės – abilimpiada „Aš galiu viską!“ Šias, jau tradicines, varžytuves organizavo Lietuvos žmonių su negalia sąjunga ir Kėdainių rajono paraplegikų asociacija.

Eilėraščio gimimas – neatskleista paslaptis

„Ar sunku sukurti eilėraštį?“ – klausiu abilimpiados geriausio eilėraščio autorės, laimėjusios pirmąją vietą kėdainietės Rasos Stankevičienės. „Eilėraščių man kasdien gimsta mintyse, išnešioju, o paskui užrašau. Šį kartą, pagal rengėjų nustatytas taisykles, reikėjo pavartoti aštuonis žodžius, o rimuoti teko tema „Vasarėle, nesibaik“. Man patiko, kad nebuvo nurodyta, kokiu linksniu vartoti žodžius, turėjome daugiau laisvės. Savo eilėraštį pavadinau „Rugpjūtis“, – sako moteris.

Rasa Stankevičienė jau daug metų serga išsėtine skleroze, liga progresuoja, bet neatima noro kurti, dalyvauti įvairiose veiklose. „Kai sužinojau diagnozę, man buvo 26-eri. Buvau ištekėjusi, auginau du vaikus. Apsiverkiau ne aš, o gydytoja. Buvau per jauna, kad suprasčiau, kas manęs laukia. Kai užsimezgė trečias vaikelis – gydytojai išsigando, bet aš rizikavau. Užaugo visi trys, visi, mano džiaugsmui, gyvena ir dirba Lietuvoje. Mus lanko, padeda“, – pasakoja moteris. Rasa baigė istorijos studijas. Kol sveikata leido, dirbo muziejuje, dalyvavo archeologiniuose kasinėjimuose. Kėdainietei sunku vaikščioti, bet stengiasi judėti, kiek tik gali. Abilimpiadoje ji dalyvauja trečią kartą.

„Pirmą kartą Vilniuje man nepasisekė, – sako moteris. – Praėjusiais metais Kėdainiuose laimėjau antrąją vietą, o šiemet tikrai nesitikėjau, kad mano eilėraštis komisijai patiks“, – laiminga šypsosi Rasa.

Svajonės gėlėmis pražydo ant stiklo

Susirinkusiuosius organizatoriai pakvietė į stiklinio indo dekoravimo rungtį, joje ryžosi dalyvauti penki entuziastai. Pirmą vietą laimėjo Ieva Gaučaitė iš Krakių miestelio. Abilimpiadoje ji dalyvauja antrą kartą. Pirmą kartą mergina piešė ant šilko, o šį kartą ant rengėjų duoto stiklinio indo nutapė medį be lapų. Nors jis byloja, kad gyvenime būna liūdnų akimirkų, mergina tiki, kad vis tiek ateina džiaugsmas – kitoje indo pusėje spinduliuoja Ievos nupiešta saulė, žydi įvairiaspalvės gėlės. Natos, kurių Ieva pripildė savo piešinį, primena apie neišsipildžiusią jos svajonę išmokti dainuoti...

Mergina nuo gimimo turi judėjimo negalią. Kai mokėsi Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijoje, į klasę ją užnešdavo bendramoksliai. Dabar Ieva studijuoja Kauno Vytauto Didžiojo universitete skandinavų šalių kultūrą bei kalbas, ir džiaugiasi, kad jos fakultetas pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms. „Kai studijuoju, man sunku spėti atvažiuoti į renginius, kuriuos organizuoja paraplegikų asociacija, bet neslėpsiu – pasiilgstu ir renginių, ir žmonių“, – atvirauja Ieva.

Prizinę vietą stiklinio indo dekoravimo rungtyje laimėjo ir kėdainietis Modestas Tarasevičius. Jis šiemet baigė vidurinę, mokėsi namuose. Modestas taip pat nuo gimimo turi judėjimo negalią, o prieš devynerius metus sutriko ir inkstų veikla, tad tenka važinėti į dializes.

Vaikinas džiaugiasi, kad abilimpiadoje galėjo pabendrauti su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatore Ginta Žemaitaityte ir gavo naudingų patarimų dėl profesinės reabilitacijos. „Pasisakiau, kad ketinu mokytis virėjo amato. Ginta manęs paklausė, ar esu kada bulves sunkęs, o išgirdusi, kad išvis virtuvėje nesisukinėju, patarė kreiptis į Valakupių profesinės reabilitacijos centrą ir rinktis profesiją, kuri man būtų prie širdies“, – sako jaunuolis. Modestas neslepia, kad jį traukia meniški dirbiniai.

Akis džiugino odinės segės

Mėgstantieji dirbti su oda kūrė originalias seges. Ne taip lengva padaryti idealius darbelius, juk svarbu, kad nesimatytų klijų žymių, krašteliai būtų lygūs, juostelės tiesios, kita dirbinio pusė tvarkinga. Pirmąją vietą laimėjo kėdainietis Stasys Antanaitis. Jis abilimpiadoje dalyvavo antrą kartą. Ir šį, ir pirmą kartą vyras gamino dirbinį iš odos. „Pradėjau dirbti su oda, kai tik susikūrė mūsų Kėdainių rajono paraplegikų asociacija. Mūsų pirmininkė Alma Margevičienė taip gražiai moka kiekvieną prikalbinti imtis kokios nors veiklos, kad tiesiog neįmanoma atsisakyti, o kai pradedi – tiek smagumo atrandi, kad nebegali kitaip“, – šypsosi Stasys ir rodo ant stalo stovinčią raštuota oda apvilktą gėlių vazą.

Vyras daro ir dėžučių, pakabučių. 1971-aisiais Stasys patyrė avariją ir nuo to laiko juda tik neįgaliojo vežimėliu. Vyras skundžiasi, kad labai trūksta laiko. Jis ir bičių kaime turi, jas pats apeina, ir yra paraplegikų asociacijos tarybos narys, ir žvejoja. Kaipgi nežvejosi, jei Kėdainiuose yra tvenkinys, specialiai pritaikytas neįgaliesiems, judantiems vežimėliais. Iki tvenkinio vyras nuvažiuoja savarankiškai. Stasys džiaugiasi, kad turi nuostabų sūnų, kuris labai rūpinasi tėvais.

Dekupažas užkrečia ir nepaleidžia

Už gražiausiai dekupažo technika dekoruotą darbą pirmąją vietą laimėjo Alijus Čistovas iš Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos. Alijus sako, kad dekoravimas dekupažo technika jam kažkuo primena anksčiau dirbtą suvirintojo darbą. „Visur reikia didelio kruopštumo“, – sako vyras ir pasakoja, kad neįgaliojo vežimėliu juda jau aštunti metai. Sunkią traumą patyrė darbe, krito iš didelio aukščio. Supratęs, kad nebegalės vaikščioti, iš pradžių jautėsi klaikiai. „Buvo baisu suvokti, kad taip staiga gyvenimas gali apvirsti aukštyn kojom, kad tapau bejėgis“, – prisimena vyras.

Alijus džiaugiasi, kad įstojo į paraplegikų asociaciją, kad turi įdomios veiklos. Bėda tik, kad butas penktame aukšte. Vyrui laiptus įveikti padeda kaimynai, draugai, o savivaldybė Alijui, deja, nieko nežada, mat butas nuosavas. Siūlo tik parduoti ir pirkti žemiau. Tačiau juk šeimai ne taip jau paprasta parduoti ir nusipirkti. „Kol yra gerų žmonių, tol man padės nusileisti“, – sako Alijus.

Vilną velti ne taip jau lengva

Gražiausias gėles iš vilnos nuvėlė Regina Stankevičiūtė iš Ukmergės, Irena Armonienė iš Kėdainių, o kupiškietė Gražina Pelenienė ir eilėraščių rungtyje dalyvavo, ir už veltą gėlę antrąją vietą laimėjo. Pakalbinta moteris pasakojo, kad iš autobuso vairuotojo yra girdėjusi: „Prisiperka bobos neįgaliųjų pažymėjimų ir važiuoja pigiai.“ O Gražina jam atsakiusi: „Pasiimk tu mano ligą, tai tau šimtą pažymėjimų duosiu.“ Moteris jau daug metų kenčia nuo sunkios onkologinės ligos, tačiau spėja ir į vilnos vėlimo pamokas nueiti, ir namuose eilėraštį sukurti. „Abu mano vaikai užsienyje dirba, turiu seną mamą prižiūrėti viena“, – sako 30 metų greitosios medicinos pagalbos felčere išdirbusi moteris.

Išvyką į gamtą prisiminus

Gražiausią kompoziciją iš gamtinių medžiagų sukūrė kėdainietė paraplegikų asociacijos narė Elena Stagniūnienė. Eleną sunki liga užklupo vaikystėje, jau šešerių metukų mergaitė buvo priversta sėsti į neįgaliojo vežimėlį. „Anksti išmokau megzti, visokius nėrinius nerdavau, įvairių raštų sugalvodavau. Iš gamtinių medžiagų kompoziciją kūriau pirmą kartą“, – sako moteris. Šalia Elenos – ir visada pasiruošęs jai pagelbėti vyras Elmuntas.

Visi varžytuvių dalyviai neslėpė – šio renginio nekantriai laukė, jam ruošėsi. Kiekvienam magėjo atskleisti savo sumanumą, išradingumą. Abilimpiados prizininkus sveikino ir pirmąsias vietas užėmusiems dalyviams atminimo dovanėles bei diplomus įteikė Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius. Meras džiaugėsi, kad Kėdainių rajono savivaldybė ir negalią turinčių žmonių organizacijos vis glaudžiau bendradarbiauja. Šventinę programą atliko solistė Andželika Mickutė.

Dalyvių darbus vertinusios komisijos narys, Kėdainių krašto garbės pilietis ir kultūros premijos laureatas, literatas Vitolis Laumakys, džiaugdamasis kūrybingais abilimpiados dalyvių darbais, sakė: „Nuostabu matyti žmonių, su gera nuotaika kuriančių grožį. Jų optimizmas ir kūrybingumas – priešnuodis sumaterialėjimui ir susvetimėjimui.“

Man patikoNeblogaiMan nepatiko