Bendrija 20 metų griauna psichikos neįgaliuosius žyminčias stigmas

1/8
Teksto dydis:

Viena seniausių Lietuvoje Vilkaviškio sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija atšventė dvidešimtmečio sukaktį. 1997-ųjų rugsėjį įkurta bendrija tapo vieta, kur daugybė psichikos negalią turinčių žmonių rado supratimą ir užuovėją.

Įkurta gydytojos psichiatrės iniciatyva

Bendrijos įkūrėja ir iniciatorė – gydytoja psichiatrė Jovita Felicija Paulauskaitė. Tai ji, 1997-aisiais atvykusi į seminarą Vilniuje, išgirdo: Lietuvoje įkurta pirmoji žmones, turinčius psichikos negalią, vienijanti bendruomenė – Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija. Tokias pat organizacijas rekomenduota kurti ir rajonuose. „Grįždama į Vilkaviškį visą kelią galvojau: tokios bendrijos reikia ir mūsų mieste. Prieš du dešimtmečius sergantieji psichikos ligomis gyveno izoliuoti, tarsi atskirti nuo visuomenės. Išėję iš ligoninės, jie ateidavo pas gydytoją išsirašyti vaistų, kitokios paslaugos jiems nebuvo teikiamos“, – mena gydytoja.

Tuo metu sergančiuosius psichikos liga žymėjo didelė stigma, užsilikusi nuo sovietmečio, kai kitokių žmonių tiesiog „nebuvo“. Gydytoja sako visą laiką siekusi keisti požiūrį į turinčiuosius psichikos negalią, tad globos bendrija tapo dar vienu žingsniu supratimo link. „Reikėjo šviesti ne tik visuomenę, bet ir pačius sergančiuosius. Jie taip pat jautėsi nevisaverčiai, niekam netinkami. Ne sykį aiškinau jiems: „Jūs – tokie patys, jūsų liga – ne kitokia nei širdies ar bet kuri kita“. Visuomenę teko įtikinėti, kad psichikos liga gali susirgti bet kas. Požiūris į psichikos negalią turinčius žmones keitėsi labai pamažu“, – pasakoja J. F. Paulauskaitė.

Iš pradžių bendrijai skirtas nedidelis, vos kelių kvadratinių metrų ploto kambarėlis poliklinikos ūkio dalyje, vėliau – didesnės patalpos, kurias teko susiremontuoti patiems. „Po truputį daugėjo bendrijos narių, sugalvodavome jiems vis naujų veiklų, užsiėmimų. Pirmieji žingsniai gal ir nebuvo labai vykę, bet dauguma to meto rekomendacijų išliko iki šių dienų“, – sako J. F. Paulauskaitė.

Moteris prisimena, kad jau veiklos pradžioje bendrijos įkūrėjai buvo kupini entuziazmo. „Rinkdavomės ir tuometės vadovės Gražinos Paulikaitės-Mickevičienės, ir kitų bendrijos narių namuose. Aptardavome, ką reikia daryti toliau, priimdavome sprendimus. Viską teko pradėti nuo nulio“, – kalba gydytoja ir pabrėžia, kad ir dabar nuolat lankosi bendrijoje, skaito jos nariams paskaitas, kartu važiuoja į savarankiškumo stovyklas pajūryje.

„Tai – tarsi mano kūdikis. Stengiuosi nepaleisti jo iš akių. Džiaugiuosi, kad žmonės noriai ateina į bendriją, čia randa naujų pomėgių, draugų. Kai sergantieji psichikos ligomis turi širdžiai mielos veiklos, ligos atkryčiai būna retesni. Pastebėjau, kad bendrijos nariai net apie savo ligas mieliau pasakoja likimo draugams negu medikams. Vieni kitus perspėja apie beprasidedantį ligos paūmėjimą, kartu sprendžia ir buitinius, ir sielos klausimus“, – džiaugiasi medikė.

Viena aktyviausių bendrijų

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis džiaugiasi, Vilkaviškio bendrija – ne tik pirmoji, įsikūrusi šalies rajone, bet ir viena iš aktyviausių Lietuvoje. „Puiku, kad prieš dvidešimt metų kilusi idėja suburti neįgalius žmones tvirtai įleido šaknis Suvalkijos žemėje. Džiugu, kad jau tuo metu Vilkaviškyje buvo europinio lygio psichiatrų, kurie suprato, kaip svarbu psichikos negalią turintiems žmonėms burtis draugėn, išeiti į visuomenę“, – kalbėjo V. Nikžentaitis. Pasak jo, nors sergančiuosius psichikos ligomis vis dar žymi stigma, tačiau aktyvių, iniciatyvių žmonių dėka požiūris į šiuos žmones keičiasi.

Štai ne tik neįgaliųjų bendruomenėje žinomas vilkaviškiečių vokalinis ansamblis „Radastėlė“, o mugių lankytojus žavi neįgalių žmonių sukurti meniški darbeliai. „Radastėlė“ yra nuolatinė Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos rengiamos dainų šventės „Uždainuokime kartu“ dalyvė. Vilkaviškiečiai mielai dalyvauja ir kituose bendrijos renginiuose, kasmet vyksta į Atokvėpio stovyklą prie jūros.

Šiuo metu Vilkaviškio sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija įsikūrusi greta miesto ligoninės. Tam, kad patalpos taptų jaukios, vadovei Albinai Tiunaitienei teko įdėti nemažai pastangų. „Šiuo metu mūsų bendrijoje yra penkiasdešimt keturi nariai, keturiasdešimt devyni iš jų turi psichikos negalią. Likusieji – globėjai ar šiaip prijaučiantys bendrijai. Džiaugiuosi, kad visuomenės atstumti žmonės bendrijoje jaučiasi saugiai, gauna įvairiapusės paramos. Svarbiausia, kad per dvi dešimtis metų susiklostė puikūs bendrijos narių santykiai, susiformavo tvirtas, aktyvus kolektyvas, kad žmonėms čia gera ateiti“, – sako A. Tiunaitienė.

Džiaugiasi galimybe pabūti kartu

Ne vienas vilkaviškietis bendrijoje lankosi dešimtį ar daugiau metų. Štai Dalia į Vilkaviškio sutrikusios psichikos žmonių globos bendriją pirmą kartą atėjo 2003-iaisiais. Moteriai ypač patinka dainuoti. Šiuo metu ji – vyriausia kolektyvo „Radastėlė“ narė. „Apsilankyti bendrijoje pasiūlė jau anksčiau ją atradusi draugė. Čia išsyk pasitiko šiluma, gražus tarpusavio bendravimas. Visada sulaukiame ir gydytojos J. F. Paulauskaitės, ir vadovės A. Tiunaitienės palaikymo. Ateiti čia ir vėl traukia susirasti draugai, be to, tai – proga išeiti iš namų, ištrūkti iš vienatvės gniaužtų“, – pasakoja Dalia.

Kęstutis bendrijoje taip pat jau lankosi dešimtį metų. Jį čia atsivedė bendrijos vadovė. „Puiku, kad bendrijoje dirba geri, draugiški žmonės. Mėgstu įvairius rankdarbius, tačiau labiausiai – darbelius iš karoliukų, odos. Čia ateiti traukia tvyranti ramybė, geranoriškumas. Daug metų sėdėjau užsidaręs namuose, tad galimybė pasižmonėti man labai svarbi. Pats visada stengiuosi padėti kitiems“, – šypsosi Kęstutis.

Kartu ir dirba, ir dainuoja

Vilkaviškiečiai dvidešimtmečio šventės svečiams pristatė savo sukurtus darbus. Bene įspūdingiausi ir originaliausi – tautiniais drabužiais papuoštos lėlės. Šie suvenyrai jau pasklido ne tik po Lietuvos miestus – nemažai kruopščiai padabintų lėlių iškeliavo į užsienį.

Vilkaviškio bendrija garsėja ir savo dainininkais. Dešimt metų ansambliui „Radastėlė“ vadovauja Roma Navickienė. Ji džiaugiasi, kad visi jos dainininkai – talentingi, mylintys dainą. „Visi mes esame draugiški, padedame vieni kitiems visais gyvenimo atvejais. Dirbti su šiais žmonėmis labai malonu. Tiesa, kartais pasitaiko dienų, kai dainuoti nesiseka, pritrūksta geros nuotaikos, bet tai – tik trumpalaikė būsena“, – šypsosi R. Navickienė.

Dainas ansamblio dalyviai pasirenka visi kartu, o tekstus joms kuria bendrijos narė Birutė Vaišnienė. Bendrijos himnas, kuriuo „Radastėlė“ pradėjo ir šventinį dvidešimtmečio jubiliejaus renginį, taip pat sukurtas pagal moters žodžius.

Kartu su ansamblio „Radastėlė“ narėmis dainas traukia ir ilgametė Vilkaviškio savivaldybės Socialinės paramos ir priežiūros skyriaus vadovė Danutė Grabauskienė. „Daug metų dirbau su šiais žmonėmis, jie man tapo savi, artimi. Susitikti su neįgaliaisiais, pabūti kartu – didelis malonumas. Tiesiog širdis prie jų linksta“, – dėsto D. Grabauskienė.

Renginio pabaigoje „Radastėlė“ ir Didvyžių socialinės globos namų dainininkai, vadovaujami Vidos Valentienės, padovanojo visiems koncertą. Skambėjo liaudies, estradinės dainos, roko klasika.

„Puiku, kad turime tiek nuostabių draugų, kurie atvyko mūsų pasveikinti gražaus jubiliejaus proga. Tiek aš, tiek ir kiti bendrijos nariai pasijutome pakylėti, laimingi, įkvėpti naujiems darbams“, – apibendrina draugijos vadovė A. Tiunaitienė.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko