„Aš muzikai lenkiuos“ pirmą kartą nuskambėjo viešai

1/15
Teksto dydis:

Gegužės 27-ąją renginiu Kelmėje prasidėjo aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos ir kūrybos festivalis „Aš muzikai lenkiuos“. Šie metai – pirmieji, kai žmonės su regos negalia ryžosi išeiti į visuomenę. Kolektyvai visuose regionuose koncertuos ne salėse, o atvirose erdvėse.

Švęsti su miestų bendruomene smagiau

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) vyriausioji specialistė Lina Puodžiūnienė sako, kad idėją sales išmainyti į miestų viešąsias erdves nusižiūrėjo iš klaipėdiškių, kurie savo festivalius jau kelinti metai organizuoja gamtoje. „Gerąją žinią perdavėme visiems Lietuvos aklųjų meno mėgėjų kolektyvams: išeikime iš savo įprastų salių ir pakvieskime visuomenę švęsti kartu. Mes turime talentingų kolektyvų, atlikėjų, yra ką parodyti visuomenei“, ‒ sako L. Puodžiūnienė.

Tradicinį, jau 53-ąjį, festivalį Šiaulių ir Tauragės regionų meno kolektyvai pradėjo Kelmės miesto šventėje. „Džiaugiamės, kad šiais metais ir mes pirmąsyk tapome „Kelmė 2017“ dalimi. Anksčiau koncertuodavome patys sau, todėl šventės dalyvių nuotaika ne visada būdavo pakili. Labai džiaugiuosi sprendimu rengti festivalius gamtoje, dvaruose, miestų aikštėse. Kiekviename Lietuvos kampelyje yra gražių ir įsimintinų vietų, kur gali suskambėti ir mūsų dainos bei muzika“, ‒ kalba vienas šventės šeimininkų, rengėjų bei vedėjų, LASS Kelmės rajono filialo folkloro ansamblio „Ramočia“ meno vadovas Valdas Rutkūnas.

Šiais metais Kelmės scenoje pasirodė šeši kolektyvai iš Šiaulių ir Tauragės regionų. „Festivalis mums – galimybė parodyti, ko išmokome. Tai – savotiškas per metus nuveiktų darbų pabaigtuvių vainikas“, ‒ sako V. Rutkūnas.

Žiūrovai sužavėti

Žmonių su regos negalia pasirodymas sutraukė nemažą būrį kelmiškių ir miesto svečių. Žiūrovai ne tik dainavo, plojo, bet ir šoko kartu. Visi kaip vienas teigė esą nustebinti ir sužavėti žmonių su regos negalia talento, gebėjimo sukurti šventišką nuotaiką.

Rita Čižauskienė į Kelmės miesto šventę atvyko iš Biržų. Moteris tikina, kad buvo verta sukarti pusantro šimto kilometrų dėl tokio gražaus renginio. Ritą ypač sužavėjo žmonių su regėjimo negalia koncertas. „Šis pasirodymas labai pagyvino šventę. Tranki liaudiška muzika, smagios melodijos buvo girdėti iš toli. Puiku, kad neįgalieji šįkart galėjo būti kartu su visais“, ‒ džiaugsmo neslepia R. Čižauskienė.

Moteris tiki, kad žmonių su regos negalia pasirodymas – ir galimybė visuomenei geriau juos pažinti, pamatyti, kad neįgalieji dažnai talentingesni, atkaklesni ir net tvirtesni už „sveikuosius“. Ritai ypač patiko ansamblio „Ramočia“, taip pat šilališkio Karolio Kaminsko pasirodymas.

Jaunasis atlikėjas sužavėjo ir kitus kelmiškius. Skambant jo dainoms, žiūrovų pastebimai gausėjo. Atpažinę dažnai televizoriaus ekranuose matomą veidą, girdimą balsą, žmonės stabtelėdavo, prisėsdavo priešais sceną. Daugeliui susirinkusiųjų buvo naujiena, kad Karolis pats kuria muziką. Ir šįkart visoms trims festivalyje skambėjusioms dainoms – „Gimtinės šauksmas“, „Saulė ant bėgių“ ir „Tie mergelės pažadai“ – vaikinas muziką sukūrė pats.

Abejingų nepaliko ir kiti neįgaliųjų kolektyvai. Žiūrovai nuoširdžiai plojo Šiaulių kultūros centro aklųjų ir silpnaregių kultūros namų folkloro ansambliui „Sedula“ bei jo jaunosioms atlikėjoms, grojusioms kanklėmis ir traukusioms liaudies dainas. Kolektyvo įkūrėja ir meno vadovė – Virginija Gintilaitė. Šiauliškių pasirodymą pagyvino ir šokėjai, pasipuošę tautiniais kostiumais.

LASS Pakruojo rajono filialo retro vokalinio ansamblio „Varsa“, vadovaujamo Gintauto Gvazdausko, atlikėjai žiūrovų širdis virpino tarpukario romansais. Dainos apie meilę, grožį, įspūdingi atlikėjų kostiumai traukė praeivių akį, kvietė įsiklausyti.

LASS Kelmės rajono vokalinio ansamblio „Likimas“ vyrai, vadovaujami Justino Kasparo, jautriai ir šiltai sudainavo dainas „Brangioji“, „Žibuoklė“, „Prie Šventosios“. Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių kultūros namų liaudiškos muzikos kapela „Šelmiai“, vadovaujama Arūno Šliauterio, nustebino ne tik dainomis, bet ir profesionaliais instrumentalistų pasirodymais. Žavėjo subtilios smuiko, violončelės melodijos, o „Senamiesčio polką“ skrabalais užgrojus kolektyvo vadovui, kojos, atrodo, ėmė pačios kilnotis.

Kiekvienas pasirodymas ‒ šventė

Švente liko patenkinti ne tik žiūrovai, bet ir dalyviai. Pasak LASS Kelmės rajono pirmininkės Janinos Samušienės, iš pradžių ne vienas baiminosi išeiti iš savo komforto zonos, koncertuoti mieste. „Drąsinau: susikibkime visi kaip karoliai ir eikime. Kas matot geriau, padėkite nematantiesiems. Visi kartu įveiksime kliūtis“, ‒ šypsosi moteris. Janina kolektyve „Ramočia“ – jau 30 metų. Kartu dainuoja ir jos vyras, uošvis, sūnus. „Muzika, daina mums – atgaiva sielai. „Ramočia“ – kaimiškas kolektyvas, žmonės susirenka repetuoti iš įvairių kaimų ir miestelių. Šiuo metu turime apie dvi dešimtis narių. Kiekvienas pasirodymas mums – didelė šventė“, ‒ pasakoja J. Samušienė.

„Ramočia“ puikiai žinomas ne tik neįgaliųjų bendruomenėje: 2007-aisiais ansamblis įvertintas aukščiausiu mėgėjų meno kolektyvų apdovanojimu – „Aukso paukšte“. Kelmiškiai dažnai reprezentuoja ne tik rajoną, bet ir Lietuvą – kolektyvas jau dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Švedijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Latvijoje.

J. Samušienė džiaugiasi ansamblio ilgaamžiškumu: „Niekada mūsų kolektyvo nebuvo ištikusi krizė, niekada nebandėme išsivaikščioti, kaip nutinka kitiems ansambliams. Jau kelias dešimtis metų esame vieningi it kumštis“. Jonas Samušis ansamblyje dainuoja 25-erius metus. Vyras sako, kad gyvenimo be muzikos, dainos nebeįsivaizduoja. Be to, repeticijos, koncertai – ir galimybė išeiti iš namų, susitikti su draugais. „Mūsų vadovas – folkloro mėgėjas, todėl ir dainuojame liaudies dainas. Jei ne jis, galbūt ir nukryptume į kitus žanrus“, ‒ šypsosi J. Samušis. Pasak jo, panašios šventės – tai ne tik galimybė parodyti, ko išmoko per metus, bet ir sutikti senus draugus, susipažinti su naujais žmonėmis.

Kelmiškio Justino Kasparo buvo pilna visur: jis grojo ir traukė dainas su „Ramočia“, taip pat su vokalinio ansamblio „Likimas“, kuriam pats ir vadovauja, vyrais.

„Nors neturiu muzikinio išsilavinimo, visas mano gyvenimas susijęs su muzika. Šiuo menu susidomėti paskatino tėvelis, kuris buvo labai muzikalus“, ‒ pasakoja J. Kasparas.

Birželio 7-ąją vyras švęs 50-ties metų darbo su muzikiniais kolektyvais sukaktį. Nematantis vyras spėja visur: šiuo metu jis vadovauja net keletui įvairių muzikinių kolektyvų, veda poilsio vakarus Kelmės kultūros centre.

Šventinį džiugesį pritemdė atskira scena

J. Kasparas patenkintas, kad šiais metais žmonių su regos negalia festivalis vyko ne uždarose patalpose kaip anksčiau. „Truputį apmaudu, kad negalėjome pasirodyti kartu su kitais šventės dalyviais, kad mums buvo suręsta atskira scena, atokiau nuo tos vietos, kur vyko pagrindiniai renginiai. Todėl mūsų klausėsi tik pro šalį einantys žiūrovai. Tačiau džiaugiuosi bent tuo, kad jų netrūko“, ‒ kalba J. Kasparas.

Nuoskaudą dėl atskiros scenos liejo ir kiti šventės dalyviai. Laimė, tai netapo deguto šaukštu medaus statinėje, kuris būtų sugadinęs visą šventę. Tačiau šiokių tokių nuosėdų neįgaliųjų širdyse pasiliko. „Apgailestauju, kad žmonėms su regos negalia teko pasirodyti atskirai nuo kitų artistų. Manau, tai buvo tiesiog nesusipratimas. Būtinai aptarsime situaciją su miesto vadovais. Tikimės, kad kitąsyk tai nepasikartos“, ‒ žada Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Venckienė.

Gražią šventę padėjo sukurti rėmėjai

Pasak L. Puodžiūnienės, „Aš muzikai lenkiuos“ anksčiau vykdavo kaip konkursas, dalyviai varžydavosi vieni su kitais dėl geriausiojo titulo. Dabar tai – tik graži šventė, kur galima pasiklausyti muzikos, sutikti senus draugus. „Mūsų kolektyvai tokie profesionalūs, kad gali kaip lygiaverčiai varžytis su kitais folkloro ansambliais Lietuvoje. Todėl susirenkame pasidžiaugti vieni kitais, pasigrožėti muzika, dainomis“, ‒ kalba LASS specialistė.

Jos teigimu, festivalį surengti būtų sunku be rėmėjų. Jais tapo Neįgaliųjų reikalų departamentas, kuris finansavo žmonių kelionę į renginį, taip pat vaišes. LASS pasirūpino paskatinimo dovanėlėmis bei prizais. Kelmės rajono savivaldybė pastatė sceną, įgarsino kolektyvų pasirodymą.

„Džiaugiuosi, kad mūsų festivalis prasidėjo tokiu gražiu renginiu Kelmėje. Puiku, kad žmonės su regos negalia išdrįso išeiti į visuomenę, pradžiugino savo dainavimu ir muzika. Buvo gera matyti, kaip pro šalį einantys žmonės sustoja, įsiklauso į mūsų dainas. Tai – puikus būdas parodyti aplinkiniams, kas esame, kuo gyvename“, ‒ sakė LASS pirmininko pirmoji pavaduotoja Ramūnė Balčikonienė.

„Aš muzikai lenkiuos“ Kelmėje tik pradėjo visuose Lietuvos regionuose vyksiančių renginių maratoną. Festivalis dar šurmuliuos Žąsliuose, Zarasuose, prie Kauno marių, Rusnėje, Smilgių etnografinėje sodyboje, Zelvoje.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko