Skaitmeninės erdvės astronautai

1/3
Teksto dydis:

Lietuvos aklieji ir silpnaregiai paminėjo kuklų, bet daugeliui reikšmingą jubiliejų – kompiuterinio raštingumo 25-erių metų sukaktį. 1992 m. rudenį regėjimo negalią turintieji pirmą kartą sėdo prie kompiuterių kaip visateisiai jų vartotojai ir, naudodami teksto didinimo, kalbos sintezės programas, pradėjo kelionę į informacinių technologijų pasaulį.

Patirties sėmėsi Amerikoje

1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, imta galvoti apie naujas, perspektyvias, neregiams tinkamas specialybes. 1991 m. rudenį trys jauni aklieji ir silpnaregiai – Remigijus Audiejaitis, Sergejus Mechas ir Vitas Purlys – išvyko į Jungtinėse Amerikos Valstijose, Filadelfijoje, veikiančią Overbruko aklųjų mokyklą. Ten pagal tarptautinę programą kartu su kitais aklaisiais iš viso pasaulio jie mokėsi dirbti kompiuteriais, anglų kalbos, įgijo ir pirmuosius vaikščiojimo su baltąja lazdele įgūdžius.

Grįžę iš Amerikos, R. Audiejaitis ir S. Mechas Vilniaus universitete kibo į studijas, o V. Purlys tuometėje Vilniaus Antano Jonyno aklųjų ir silpnaregių mokykloje (dabar Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras) įkūrė kompiuterių technikos taikymo skyrių ir jam vadovavo iki pat ankstyvos mirties 2011 m. Greitai šis skyrius ir jo veikla tapo žinoma visoje Lietuvoje. Čia parengta pirmoji teksto rinkėjų kompiuteriu laida, naudojant modernias technologijas išspausdintos pirmosios knygos Brailio raštu ir pirmosios reljefinės iliustracijos, išbandyti pirmieji lietuvių kalbos sintezatoriai, iš magnetofono juostos padaryti pirmieji skaitmeniniai įrašai. Vėliau šią knygų ir kitų garsinių dokumentų skaitmeninimo technologiją perėmė ir iki šiol sėkmingai naudoja Lietuvos aklųjų biblioteka.

Keletą pirmųjų kalbos sintezatorių lietuviams padovanojo žaislus gaminanti amerikiečių įmonė „Tyco“, jie buvo skirti angliškai kalbantiems vartotojams. Lietuviškai šnekėjo su ryškiu anglišku akcentu, neįgudusi ausis sunkiai galėjo suprasti, kas yra sakoma, tačiau didžiausių entuziastų neatbaidė net šis nepatogumas. Po kelerių metų gauta jau lietuviškai tekstą skaitančių įmonės „Dolphin“ sintezatorių. Naujas aklųjų kompiuterinio raštingumo puslapis atverstas 1998 m. – nuo DOS (diskinė operacinė sistema) pradėta pereiti prie modernesnės, reginčiųjų jau plačiai naudotos ir teikiančios daugiau galimybių, operacinės sistemos „Windows“.

„Raketa“ buvo paleista ta kryptimi ir, nemažindama greičio, skrieja iki šiol. Keičiasi technologijų ir mūsų, jas vartojančiųjų, galimybės, bet kryptis buvo pasirinkta teisinga“, – 25-erių metų patirtį apibendrina vienas pirmųjų silpnaregių informacinių technologijų specialistų Sergejus Mechas.

Kompiuteris neregiui – tarsi žmonijai skrydis į kosmosą

Prieš 25-erius metus kompiuterinio raštingumo tarp aklųjų ir silpnaregių pradininkas Lietuvoje, informacinių technologijų ekspertas Vitas Purlys sakė: „Ne taip seniai daugelis mūsų senelių nemokėjo nei padoriai skaityti, nei rašyti – ir tai atrodė nelabai baisu. Atėjo laikas, kai nemokėti skaityti ir rašyti tapo paprasčiausiai nepatogu – neužsidirbsi duonai. Panašiai ir su kompiuteriais: ne už kalnų laikai, kai nemokančiųjų jais dirbti nepriims į jokią rimtesnę tarnybą.“

Gyvenimas greitai patvirtino V. Purlio įžvalgumą: kompiuteriai akliesiems tapo nepakeičiami darbe, studijose, namuose, rinkti informacijai internete ar tiesiog klausytis muzikos, garsinių knygų. Ne vienas neregys įvairiomis progomis yra pastebėjęs, kad kompiuteriai akliesiems buvo beveik tas pats, kas visai žmonijai – žmogaus skrydis į kosmosą! Šie žodžiai gali pasirodyti pernelyg skambūs, bet šitaip manyti yra visiškai pagrįsta. Pirmą kartą per visą žmonijos egzistavimo istoriją, pasitelkdami informacines technologijas, aklieji gali nejusti atskirties: jie gauna tokias pačias žinias tuo pat metu kaip ir regintieji. Tiesa, ne viskas taip paprasta: informacinės technologijos, jas naudojantys įrenginiai nuolat keičiasi, tobulėja, tad kyla naujų iššūkių ir būtinybė ieškoti vis naujų sprendimų.

Paskata keistis

Kompiuteriai ir informacinės technologijos ne vienam regėjimo negalią turinčiam žmogui tapo paskata keistis pačiam ir keisti savo gyvenimą. Vilnietis Karolis Verbliugevičius į Kompiuterių technikos taikymo skyrių atėjo po patirtos avarijos, kai pasikeitė visas jauno vyro gyvenimas. „Pirmoji pažintis su kompiuteriais, darbas DOS aplinkoje mane ne itin sužavėjo, – prisimena jis, – bandžiau, mokiausi, bet neteikiau tam pernelyg didelės reikšmės. Bet štai atsirado „Windows“ ir supratau, kad čia yra jėga.“

Karolis greitai ne tik pats puikiai įvaldė naująją „Windows“ aplinką, bet ir pradėjo mokyti kitus neregius, išleido keletą garsinių mokymo priemonių. Jomis naudojamasi iki šiol. Dabar jis yra garsiausių pasaulio įmonių, gaminančių akliesiems technines pagalbos priemones, atstovas Lietuvoje.

Informacinių technologijų proveržis dažniausiai siejamas su jaunimu, tačiau ne mažiau įdomu tai, kad jomis sėkmingai naudojasi ir vyresni, net senjorų amžiaus sulaukę aklieji. Vienas jų – žurnalistas Saulius Plepys. Jis kompiuteriu žaidžia šachmatais ir net sugeba prieš tą „gudrią mašiną“ laimėti. Kitas senjoras neregys – rašytojas Valentinas Zaikauskas – kompiuteriu yra perskaitęs ne vieną dešimtį garsinių ir elektroninių knygų. Abu jie naudojasi ir internetu: skaito spaudą, ieško informacijos. „Sumaniau kartą pasidomėti, kokios informacijos internete galima rasti apie gyvūną, kuris vadinasi rupūžė, – linksmai nusiteikęs pasakojo S. Plepys, – surinkau tą žodį „Google“ paieškos langelyje ir, įsivaizduokite, radau daug labai įdomių dalykų.“

Suteikia daugiau galimybių

Aklųjų kompiuterinio raštingumo 25-metis paminėtas Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Popietėje „Skaitmeninės erdvės astronautai“ dalyvavo ne tik gausus būrys aklųjų kompiuterinio raštingumo pradininkų, bet ir jaunųjų informacinių technologijų specialistų bei vartotojų. Ne vienas jų užaugo su kompiuteriu rankose ir puikiai orientuojasi šiuolaikiniame skaitmeninių technologijų pasaulyje.

Gintautas Gečas gyveno ir mokėsi integruotai Tauragėje. Jis prisimena, kad su kompiuteriu ir kalbos sintezės programa susipažino dar mokydamasis pradinėje mokykloje. Būdamas devintokas vaikinas jau pats surinkinėjo kompiuterinę techniką ir taip užsidirbo pinigų naujam, greitesniam kompiuteriui. „Lėtesnius kompiuterius keitė greitesni, senesnes technologijas – naujesnės. Norėjau neatsilikti, – mintimis dalijasi Gintautas. – Niekada nejaučiau nostalgijos praeičiai, todėl stengiuosi naudoti moderniausias technologijas ir išnaudoti jų teikiamas galimybes.“

G. Gečas studijavo Vilniaus universitete, o dabar Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centre prižiūri ir tvarko visą kompiuterių ūkį.

Renginyje negalėjusi dalyvauti Eglė Jarmolavičiūtė LRT radijuje dirba garso režisiere, be kompiuterio šis darbas jai būtų tiesiog neįmanomas. Kita jaunosios neregių kartos atstovė Ugnė Žilytė Vilniaus universitete studijuoja vokiečių kalbą ir ispanų kultūrą. Kompiuteris jos rankose prabyla ne tik lietuviškai, bet ir vokiškai bei ispaniškai. Aurimas Papečkys kompiuteriu kuria muziką, o parolimpinis golbolo čempionas Justas Pažarauskas Lietuvos aklųjų bibliotekoje juo tvarko skaitmeninius įrašus, programuoja.

Bene geriausias pavyzdys, kokių galimybių suteikia informacinės technologijos, yra Prienuose gyvenantis Tadas Matusevičius. Tadas nemato ir negirdi, todėl negali naudotis neregiams įprastomis kalbos sintezės programomis. Kalbos sintezatorių jam atstoja speciali prie kompiuterio ar mobiliojo telefono prijungta Brailio eilutė. Nepaisant turimos dvejopos negalios, žiniomis ir išmanymu apie kompiuterius, naujausius išmaniuosius telefonus, susirungti su Tadu galėtų ne kiekvienas.

Informacinės technologijos – ne tik kompiuteriai ir jau kasdienybe tapęs internetas, bet ir mobilieji telefonai, jiems kuriamos programėlės, Brailio eilutės, reginčiųjų raštą skenuojantys ir jį balsu skaitantys įrenginiai. 2015 m. sukurtas lietuvių kalbos sintezatorius „Liepa“, dabar kuriama jo versija, pritaikyta „Android“ platformai. Šiais metais Lietuvos aklųjų biblioteka sukūrė ir savo skaitytojus pakvietė aktyviai bandyti naują mobiliąją programėlę, skirtą virtualiosios bibliotekos „Elvis“ vartotojams. Kol kas programėlė prieinama tik „Android“ įrenginių vartotojams, tačiau netrukus ji turėtų būti pasiekiama ir naudojantiesiems „Apple“ įrenginius.

Per 25 metus informacinės technologijos tapo neatsiejama aklųjų ir silpnaregių gyvenimo, darbo, mokymosi dalimi. Tačiau neteisinga būtų manyti, kad informacinėje erdvėje jie nesusiduria su sunkumais ir netikėtomis kliūtimis. Kokybiškas lietuviškas kalbos sintezatorius buvo sukurtas tik prieš dvejus metus, interneto svetainių kūrėjams ir šeimininkams nuolat reikia priminti, kad svetaines jie turi tvarkyti pagal tarptautinius prieinamumo visiems standartus. Kiekviena nauja skaitmeninė technologija akliesiems yra iššūkis. Bet su visais jais kol kas tvarkomasi sėkmingai, tad prieš 25 metus paleista raketa skrieja nemažindama greičio.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko
2017-10-05 08:32
88.119.196.153 LTU

1 jonas

Sauliui Plepiui - dar toli toli žurnalisto.

1