Neįgalūs rinkėjai prieš rinkimus Marijampolėje klaidinami

1/6
Teksto dydis:

Rugsėjo 10 d. Marijampolėje vyks mero rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išplatino pranešimą, kad 76 proc. rinkimų apylinkių Marijampolės savivaldybėje yra pritaikytos asmenų su negalia poreikiams. Deja, po nedidelio tyrimo pasirodė, kad ši informacija visiškai neatitinka realybės.

Pritaikyta didžioji dauguma apylinkių?

VRK skelbia, kad 76 proc. rinkimų apylinkių Marijampolėje pritaikytos neįgaliųjų poreikiams. Kviečiama naudotis Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje pateikiama informacija ir pasitikrinti, kurios konkrečiai apylinkės yra patogios naudotis žmonėms su negalia (jos pažymėtos specialiu neįgaliojo vežimėlio ženklu).

Kad skaičiai panašūs, patvirtino ir Marijampolės rinkimų apygardos komisijos pirmininkė Janina Dereškevičienė: jos teigimu, tik 10 apylinkių nėra pritaikytos (VRK tinklalapyje nurodomos 9). Konkretesnės informacijos J. Dereškevičienė sakė nežinanti, pasiūlė kreiptis į apylinkių pirmininkus. Deja, ir šie nelabai galėjo pasakyti – nebent rinkimuose yra dalyvavę jau anksčiau ir tiksliai prisiminė, kaip atrodo patalpos.

Didžioji dalis Marijampolės savivaldybės I grupės neįgaliųjų draugijos narių turi sunkią judėjimo negalią. Organizacijos pirmininkė Irma Kavaliauskienė su Aivaru Pužu (jis, beje, taip pat juda neįgaliojo vežimėliu) pasivažinėjo po rinkimų apylinkes – norėjo įsitikinti, kad patalpos pritaikytos tinkamai ir kad draugijos nariai rikimų dieną drąsiai gali eiti balsuoti. Deja, rezultatai buvo visiškai ne tokie, kokių tikėtasi – didžioji dauguma VRK tinklalapyje neįgaliojo ženklu pažymėtų apylinkių nė iš tolo negali vadintis pritaikytomis. Prie 6 iš 8 apylinkių, kuriose kviečiami balsuoti negalią turintieji, puikuojasi laiptai.

Pritaikyta, nes yra pirmame aukšte?

Tarpučių rinkimų apylinkė įsikūrusi Marijampolės miškų urėdijos pastate. VRK tinklalapyje šis pastatas pažymėtas kaip pritaikytas neįgaliesiems. Apylinkės pirmininkė Eglė Pilkaitienė teigia, kad į apylinkę neįgaliųjų vežimėliais įvažiuoti galima iš kiemo pusės. Tačiau I. Kavaliauskienė sako apėjusi visą pastatą, klausinėjusi – įvažiavimo tikrai nėra.

Pavyzdžiui, Uosupio rinkimų apylinkė (taip pat pažymėta kaip pritaikyta) yra įrengta vaikų darželyje. Pasak apylinkės pirmininkės Ingridos Almonaitienės, į pastatą įvažiuoti vežimėliu nepatogu, nes prie įėjimo yra laiptelis. Apžiūrėjus darželį paaiškėjo, kad problema ne tik tas vienas laiptelis lauke, bet ir dar 5 laiptai viduje. Marijampolės neįgaliųjų atstovai dar aplankė Kauno, Beržų, Centro, Tautkaičių apylinkes. Į jas taip pat galima patekti tik aukštais laiptais, nors vietos pažymėtos kaip pritaikytos. Galima daryti prielaidą, kad ir kitose balsavimo apylinkėse situacija bus panaši. Pasak I. Kavaliauskienės, pasiteiravus, kodėl įstaigos su aukštais laiptais vadinamos pritaikytomis, sulaukdavo labai įdomaus atsakymo – jos įsikūrusios pirmajame aukšte.

Toks atsakymas prajuokino A. Pužą – negi tie, kurie teikė informaciją apie pritaikytas rinkimų apylinkes, visiškai neturi supratimo, kad žmonės vežimėliais per laiptus tikrai neužvažiuos? „Nebent pro langą užskristų“, – juokiasi vaikinas.

Pritaikymai – nepatogūs

Kiek geresnė padėtis aplankytose kaimiškose rinkimų apylinkėse: I. Kavaliauskienės žiniomis, nuovažos yra prie pastatų, kuriuose įsikūrusios Mokolų, Puskelnių, Baraginės, Patašinės, Smilgių balsavimo vietos. Tiesa, ne visur pavyko patikrinti, ar laiptų nėra viduje, nes durys buvo užrakintos.

Tačiau A. Pužas neslepia nuoskaudos, kad nors nuovažos ir yra, jos daugelyje vietų padarytos prastai. Smilgiuose gyvenantis Aivaras pasakoja, kad vos prieš keletą metų Europos fondų lėšomis įrengta nuovaža prie Smilgių bendruomenės centro, kuriame vyks rinkimai, visai nenaudotina. „Ar ji yra, ar nėra, jokio skirtumo – vis tiek neužvažiuosi“, – apgailestauja A. Pužas. Jo teigimu, pirmiausia nuovaža per stati – labai įsiręžus galima bandyti su vežimėliu užsitraukti, bet priekiniai ratai stringa už dangos iškilumų. O nusileisti iš viso nebūtų įmanoma. Vaikinas nesupranta, kodėl buvo pasirinkta tokia danga – ji visiškai netinkama. Jis sako, dar darant nuovažą, kalbėjęs su seniūnaičiu, su meistrais, atkreipė dėmesį, kad bus per statu, tačiau į pastabas niekas neatsižvelgė. „Apmaudu, kad investuojami pinigai, bet padaroma bet kaip“, – sako A. Pužas. Juk bendruomenės centre ar čia pat įsikūrusioje bibliotekoje būtų progų ir dažniau apsilankyti, ne tik per rinkimus.

Aivaras apgailestauja, kad iki šiol daugelis pastatų pritaikoma abejingai, negalvojant apie tuos, kurie jais naudosis. Pasak A. Pužo, jei būtų daugiau prieinamų vietų, besilankančių jose tikrai atsirastų – juk tinkamo statumo nuovaža praverstų ne tik neįgaliojo vežimėliais judantiesiems, bet ir sunkiai vaikštantiems, į vaikštynę besiremiantiems ar vaikų vežimėlius stumiantiems žmonėms. Ne paslaptis, kad daugelis senukų paprastai niekur iš namų neišeina, nes visur susiduria su kliūtimis.

A. Pužas mano, kad interneto svetainėje, kurioje skelbiama informacija apie patalpų pritaikymą, galėtų būti pateikiama daugiau informacijos, įdėtos kelios nuotraukos. Pavyzdžiui, interneto svetainėje beslenksciu.lt paspaudus ant objekto galima sužinoti ne tik ar patogu į pastatą įvažiuoti, bet ir ar viduje nėra laiptų, ar yra pritaikytas tualetas, ar yra galimybė pasistatyti automobilį, privažiuoti iš stovėjimo aikštelės ir pan. Pamatęs nuotraukas, žmogus pats galėtų susidaryti nuomonę, ar pateks į pastatą, ar ne.

Neįgalieji nori balsuoti

Aivaras sako balsuojantis namie, kaip ir jo garbaus amžiaus močiutė. Tiesa, pernai jie nebalsavo – net pažymėjimų niekas neatnešė. Pasak A. Pužo, dauguma neįgaliųjų savo balsą atiduoda namuose. Kai kurie renkasi piliečio pareigą atlikti iš anksto savivaldybėje, kuri dabar (kaip ir Marijampolės centras) gana neblogai pritaikyta. Dalis iš viso neina į rinkimus.

Suvalkiečių rinkimų apylinkė įsikūrusi Marijampolės profesinio rengimo centre. Pasak apylinkės pirmininkės Zitos Matusevičienės, rinkimai vyksta įstaigos fojė, į kurią galima įvažiuoti vežimėliu, čia erdvė didelė, judėti patogu (Neįgaliųjų draugijos atstovai taip pat patvirtino, kad prie pastato yra nuovaža, nors šiek tiek statoka, bet įveikiama). Z. Matusevičienė sako pastebėjusi, kad per ankstesnius rinkimus balsuoti atėjo ne vienas neįgaliojo vežimėliu judantis rinkėjas. Vienas vyriškis netgi ilgėliau pabuvo, pabendravo, pasikalbėjo. Jos manymu, turėtų būti sudarytos sąlygos visiems neįgaliesiems balsuoti – jiems rinkimai taip pat galėtų būti šventė, kai gali ateiti į apylinkę kartu su kitais. Pasak Z. Matusevičienės, paprastai per 30 asmenų (turinčių negalią ar senyvo amžiaus) balsuoja namuose. Šį būdą dažniausiai renkasi ne tik judėjimo, bet ir regos negalią turintieji – už juos reikiamą kandidatą pažymi artimieji, socialiniai darbuotojai – žmonės, kuriais jie pasitiki, nes biuleteniai Brailio raštu nespausdinami.

Pritaikyti įpareigoja įstatymas

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko sveikina VRK iniciatyvą viešai skelbti informaciją apie pritaikytas balsavimo apylinkes, tačiau tai, kas matoma dabar, yra veikiau rinkėjų klaidinimas. Jei informacija nėra patikima, geriau jos iš viso nebūtų, įsitikinusi J. Ivančenko. Jos teigimu, būtinybė pritaikyti balsavimo apylinkes visų piliečių poreikiams numatyta teisės aktuose, be to, yra pateiktas svarstyti projektas, kad už apylinkių nepritaikymą neįgaliųjų poreikiams savivaldybes galima būtų bausti piniginėmis baudomis.

VRK atstovė spaudai Jūratė Sokolova informavo, kad už patalpų pritaikymą atsakinga institucija, t. y. Marijampolės savivaldybė, Vyriausiajai rinkimų komisijai įsipareigojo, jog rinkimų dieną visos sąraše nurodytos apylinkės (su ženklu „Neįgalusis“) bus parengtos ir užtikrinta galimybė veiksmingai ir visapusiškai asmenims su negalia bei specialiųjų poreikių turintiems rinkėjams dalyvauti.

Marijampolės savivaldybės administracija imasi priemonių, kad visose rinkimų apylinkėse, kurios pažymėtos specialiu ženklu ir nepritaikytos žmonių su negalia poreikiams, būtų įrengti pandusai, atitinkantys STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ reikalavimus.

VRK atstovės spaudai teigimu, balsavimo patalpos, kurioje rengiamas ir vykdomas balsavimas, įrengimo tvarka nustatyta balsavimo patalpos įrengimo apraše. Jame numatyta, kad savivaldybės privalo parinkti ir laiku suteikti rinkimų komisijoms tinkamai įrengtas patalpas, užtikrinti rinkimams suteikiamų balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą judėjimo ir (ar) regėjimo negalią turinčių ir senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams. Šias galimybes privalo įvertinti savivaldybių institucijos, atsakingos už viešosios paskirties pastatų pritaikymą specialiesiems poreikiams, ir apie rinkėjams su negalia pritaikytas balsavimo patalpas informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Pagal savivaldybių pateiktą raštišką informaciją VRK teikia informaciją apie asmenims su negalia pritaikytas rinkimų apylinkes.

VRK patvirtintame apraše nurodyta, kad rekomenduojama balsavimo patalpas parinkti pastatų pirmajame aukšte, balsavimo kabinas įrengti taip, kad rinkėjui būtų patogu užpildyti rinkimų biuletenį, bent viena balsavimo kabina būtų pritaikyta rinkėjams su negalia ir skirta užpildyti rinkimų biuletenį sėdint kėdėje ar neįgaliojo vežimėlyje.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko