Druskininkų lynų kelias – smagi pramoga ir neįgaliesiems

1/2
Teksto dydis:

Praėjusių metų pabaigoje Druskininkuose atidarytu pirmuoju ir vieninteliu Lietuvoje lynų keliu gali smagiai skrieti ir žmonės, turintys judėjimo negalią. Jiems pritaikyti du keltuvai iš keturių.

Tarėsi su neįgaliaisiais

Lynų kelias driekiasi nuo Druskininkų vandens parko iki „Snow Arenos“. Šiek tiek daugiau nei kilometro ilgio trasa įveikiama per septynias su puse minutės. Maksimalus keltuvo greitis – penki metrai per sekundę, tačiau šiuo metu gondolos skrieja oru 3,5 metrų per sekundę greičiu. Pasak lynų kelią eksploatuojančios bendrovės „Kautros keltuvai“ direktoriaus Gintauto Pakuso, gondoloms judant lėčiau, žmonės gali ilgiau pasimėgauti kelione, pasigrožėti įspūdingais Druskininkų kurorto vaizdais.

Tam, kad neįgaliajam vežimėlyje būtų patogu įvažiuoti į gondolos vidų, jos durys paplatintos. Keleivių sėdynės atsilenkia į viršų, taigi salone telpa mažiausiai du neįgaliojo vežimėliai. Tiesa, neįgaliesiems pritaikyta viena iš dviejų vienu metu į orą kylančių gondolų; norint patekti į antrąją, tenka palypėti laipteliais.

Prieš pradėdami eksploatuoti lynų kelią, miesto savivaldybės atstovai kvietėsi ir neįgaliųjų atstovus – klausė jų nuomonės, konsultavosi. Atsižvelgus į žmonių su judėjimo negalia pastabas ir pasiūlymus, įranga jiems pritaikyta maksimaliai.

„Išbandėme keltuvą su draugais, sėdinčiais neįgaliojo vežimėliuose, vos tik lynų kelias pradėjo veikti. Įvažiuoti vežimėliu į gondolą nesudėtinga. Nors viduje nėra specialaus tvirtinimo, gondola nesiūbuoja, todėl vežimėlis stovi stabiliai. Prireikus galima prisilaikyti už kabinoje sumontuotos rankenos. Esu ekstremalių pojūčių mėgėjas, išbandžiau šuolį parašiutu, todėl kelionė lynų keliu man nepaliko labai stipraus įspūdžio. Norėjosi, kad gondolos kiltų aukščiau. Tačiau puiku, kad mieste atsirado dar viena pramoga, pritaikyta ir mums. Džiugu, kad miestas tampa draugiškesnis neįgaliesiems“, – sako su ramentais vaikštantis druskininkietis Robertas.

Pritaikyta aplinka ir aplink keltuvus

Neįgaliesiems pritaikyti ne tik keltuvai; jiems pritaikyta ir Vandens pramogų parko, taip pat „Snow Arenos“ aplinka. Visur patogu privažiuoti neįgaliojo vežimėliu, niekur nėra laiptų, patogiausiose vietose įrengtos automobilių stovėjimo vietos neįgaliesiems.

„Žmonės su negalia skambina, dėkoja už puikią pramogą, suteikusią galimybę atsiplėšti nuo žemės, pamatyti miestą iš paukščio skrydžio. Kelionė oru skriejančiomis gondolomis dažnam palieka neišdildomų įspūdžių“, – sako G. Pakusas.

Beje, kelionė keltuvu žmonėms su negalia kainuoja pigiau nei kitiems suaugusiems keleiviams. „Keltuvus jau išbandė nemažai neįgaliųjų iš įvairių Lietuvos miestų. Netoli lynų kelio yra neįgaliųjų reabilitacijos centras, čia besigydantiems žmonėms kelionė keltuvais tampa puikia pramoga. Neretai sulaukiame skambučių iš įvairių neįgaliųjų asociacijų, žmonės klausinėja, domisi galimybe išbandyti lynų kelią. Jei atvyksta penkiolikos keliautojų grupė, jiems dar taikome ir papildomą dešimties procentų nuolaidą“, – sako bendrovės „Kautros keltuvai“ serviso vadovas Ruslanas Revenka.

Dėmesys – saugumui

Kelionė lynų keliu virš Druskininkų, įspūdingos Nemuno salos, besigrožint pavasariškais vaizdais, pralekia it akimirka. Tiesa, bijančiam aukščio, kilti virš medžių gali būti šiek tiek baugu. Tokius Ruslanas nuramina: lynų kelio saugumui skiriama itin daug dėmesio. Konstrukciją įrengusi šveicarų bendrovė „Bartholet“ reikalauja nuolatinės ir kruopščios priežiūros.

„Šveicarai ypač rūpinasi keltuvų saugumu. Numatyti kasvalandiniai, kasdieniniai, kassavaitiniai, kasmėnesiniai ir kasmetiniai lynų kelio patikrinimai. Kasdien specialistai po keletą kartų važiuoja keltuvais į vieną ir į kitą pusę, pasižiūri, ar visi ratukai sukasi, ar visi davikliai tvarkingi, ar kas nors sistemoje nepažeista“, – aiškina Ruslanas. Gondola ant lyno tvirtinama vadinamuoju spyruokliniu principu. Specialus griebtuvas apkabina itin tvirtą lyną iš viršaus. Tam, kad griebtuvas nekeistų pozicijos, jis dar prirakinamas keletu užraktų. Tačiau net jei spynos atsirakintų, keltuvas liktų kaboti ant lyno. Jis nenukristų net ir tuo atveju, jei lynas nutrūktų. Tam numatytos įvairios papildomos apsaugos. Tačiau tokią tikimybę Ruslanas vertina kaip neįmanomą ir neįtikėtiną.

Keltuvai ant žemės saugiai nusileistų net tuo atveju, jei mieste dingtų elektra; tam sumontuotas papildomas dyzelinis variklis.

Lynų keliui nebaisus ir apledėjimas žiemą – labai lėtai važiuojant gondola be keleivių, krestelėjus lyną, ledukai dėl sukeltos vibracijos nubyra. Todėl keltuvai saugiai eksploatuojami ir žiemą.

Ne vienintelė pramoga neįgaliesiems

Daugiausia lankytojų lynų kelias sulaukia savaitgaliais ir per šventes. „Būna, kad prie keltuvų susidaro ilgokos žmonių eilės. Jose tenka palaukti ir pusvalandį, ir valandą. Atvažiuoja nemažai užsieniečių, ypač – lenkų, baltarusių. Kad visi pageidaujantieji galėtų išbandyti smagią pramogą, vasarą ilginsime keltuvų darbo laiką, įvairiais būdais taikysimės prie keleivių srautų“, – žada G. Pakusas.

Galimybė pamatyti Druskininkų miestą iš paukščio skrydžio – ne vienintelė šioje miesto dalyje siūloma atrakcija žmonėms su negalia. Pakilusių iki „Snow arenos“, laukia ir daugiau pramogų. Neįgalieji gali specialiu liftu pakilti iki penkiasdešimties metrų aukštyje esančio restorano, iš kur atsiveria nuostabus apylinkių vaizdas. Miške įrengti takeliai, kur galima važiuoti ir neįgaliojo vežimėliu.

Be to, pramogų neįgaliesiems siūloma ir „Snow arenoje“. Praėjusių metų pabaigoje čia pristatyta monoslidė, pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms. Ši įranga panorusiems paslidinėti neįgaliesiems suteikiama nemokamai.

„Slidinėjimo pramogą sniego arenoje išbandžiau vienas pirmųjų. Monoslidė – tai speciali prie plačios slidės pritvirtinta sėdynė, ant kurios įsitaisęs žmogus su judėjimo negalia šliuožia nuo kalno, ją valdydamas rankose laikomomis dvejomis ant lazdų sumontuotomis slidėmis. Leistis tokia slide nuo kalno – didelis malonumas. Džiugu, kad sniego arenoje turime galimybę išbandyti ir ekstremalias pramogas“, – kalba Robertas.

Vyras norėtų įsigyti monoslidę, kad galėtų ją išbandyti kalnuose. Tiesa, pasak jo, įrangos kaina šiek tiek kandžiojasi: ji prasideda nuo tūkstančio eurų.

Pasak Roberto, „Snow arenoje“ artimiausiu metu žadama ir daugiau paslaugų žmonėms su negalia – arenos vadovybė svarsto galimybę įsigyti reabilitacinę slidžių įrangą, kuri tinka vaikams su cerebriniu paralyžiumi gydyti.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko