Žaidynės suvienijo neįgaliuosius iš visos Lietuvos

1/17
Teksto dydis:

Jau 10 kartą neįgalieji iš visos Lietuvos susirinko į daugybę sporto aistrų mačiusią Kauno sporto halę, S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrą, išbandyti savo jėgas žaidynėse. 7 sporto rungtyse varžėsi apie 600 judėjimo, regos, klausos, intelekto negalią turinčių žmonių iš 38 rajonų.

Tikslas – skatinti aktyviau gyventi

Šios žaidynės – tai bene vienintelės varžybos, kai draugėn susieina įvairių negalių, paties įvairiausio fizinio pasirengimo dalyviai. Šaškės, šachmatai, bočia, smiginis, krepšinis „3 x 3“, baudų mėtymas į krepšį, rankų lenkimas – daugelyje šių rungčių gali dalyvauti net ir pernelyg nesitreniruojantys, net ir sunkią negalią turintys žmonės. Kai kurie žaidynių dalyviai tik čia pirmą kartą į rankas paima smiginio strėlytę ar bočios kamuoliuką, kiti pasitreniruoja tik laukdami šių kasmetinių žaidynių, o treti jau yra pasiekę gerų rezultatų.

Žaidynių direktoriaus ir sumanytojo, Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininko Igno Mačiuko teigimu, būtent toks ir yra šios šventės tikslas – paskatinti neįgaliuosius būti aktyvesnius, sveikiau gyventi. Panašus ir Kauno miesto neįgaliųjų draugijos, vienijančios per 1000 negalią turinčių žmonių, uždavinys – jos nariai turi galimybę lankyti baseiną, būrelis jų treniruojasi žaisti akmenslydį ir pan.

Svarbu įsitraukti į bendruomenės gyvenimą

Vis dėlto norint laimėti reikia ne tik sėkmės ir gerų norų. Štai kaišiadorietis Adolfas Bieliauskas iškovojo aukso medalį rankų lenkimo rungtyje ir tai nebuvo atsitiktinumas – vyriškis nuolat sportuoja. „Be sporto aš susergu. 4 valandą keliuosi, darau mankštą, vakare – treniruotė. Kasdien maudausi po šaltu dušu“, – pasakoja kaišiadorietis. Užtat ir balandžio mėnesį vykusiame Nacionaliniame rankų lenkimo čempionate jis, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, iškovojo 2 trečias vietas.

A. Bieliauskas yra baigęs tuometinį Kūno kultūros ir sporto institutą, kelis dešimtmečius dirbo su sportu susijusį darbą. Šiek tiek pristabdė 1990 metais patirta trauma. Tuomet Adolfui buvo 31 metai. Gydytojai rekomendavo sužeistą koją amputuoti, bet vyriškis nesutiko. Po ilgų gydytojų ir jo paties pastangų koją pavyko išsaugoti, bet praėjus 23 metams ją vis dėlto teko amputuoti. A. Bieliauskas neslepia, kad buvo nelengva, tačiau niekuo nesiskundžia: „Aš patenkintas gyvenimu, aš viskuo patenkintas.“

Pasak A. Bieliausko, 80 proc. neįgaliųjų yra nuleidę rankas, nelaimingi. Kaišiadorių žmonių su negalia sąjungos, kuriai priklauso ir Adolfas, pirmininkas Ramūnas Adomaitis įsitikinęs, kad kuo žmogus turi daugiau veiklos, tuo jam lengviau gyventi. Todėl ir vienas iš organizacijos prioritetų – sportas, aktyvi gyvensena. „Pats buvau „daržovė“, tačiau atsikėliau iš vežimėlio. Dabar keliu draugiją. Noriu daugiau jaunimo patraukti sportuoti“, – mintimis dalijasi R. Adomaitis. Rankų lenkimas, smiginis, šaškės, bočia, šaudymas – neįgalieji turi galimybę išbandyti įvairias veiklas.

Kaišiadoryse vyko ir Žmonių su negalia sąjungos spartakiada. „Jei sudomini žmogų, tada jis mieliau įsitraukia į veiklą, atsiranda tikslas, konkurencija, noras laimėti. Malonu ir susitiki su draugais“, – apie sportinės veiklos prasmę pasakoja R. Adomaitis. Jo įsitikinimu, kai silpnieji geriau gyvena, tada ir vadinamieji stiprieji geriau jaučiasi.

A. Bieliauskas džiaugiasi, kad Kaišiadoryse yra geros sąlygos sportuoti. Socialinių paslaugų centre įrengta puiki salė, daug inventoriaus. Bet kada gali ateiti, treniruotis, bendrauti, svarbu tik norėti.

Svarbu dalyvauti

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kauno viltis“ į žaidynes atsivežė savo narių, dienos centro lankytojų, komandą. Organizacijos vadovė Asta Bložytė sako, kad jie sporto šventės laukia, jau iš anksto ruošiasi, treniruojasi ir džiaugiasi, kad gali dalyvauti varžybose. Pasak vadovės, sutrikusio intelekto jaunuoliai dienos centre mokosi skaityti, rašyti, tvarkytis buityje.

Jiems taip pat sudarytos galimybės mankštintis – čia yra nemažai įvairaus sporto inventoriaus. Neįgaliųjų sporto žaidynėse intelekto negalią turintys žmonės kai kuriose rungtyse varžosi atskirai, kitose (smiginis, bočia, rankų lenkimas) dalyvauja bendroje įskaitoje – taip jie mokosi bendrauti. Pasak A. Bložytės, intelekto negalią turintiesiems paprastai trūksta fizinio krūvio. Grįžę iš dienos centro jie neretai laiką leidžia labai pasyviai, prie televizoriaus. Taigi sporto šventės – gera paskata daugiau judėti.

Neįgaliųjų sporto klubo „Atgaiva“ nariai gyvena labai aktyviai. Nuo pat pavasario, kai tik prasideda varžybų sezonas, visur važiuoja. Vyksta ir į Latviją – yra susidraugavę su Bauskės neįgaliaisiais. Rankų lenkimas, šaškės, šachmatai, smiginis, bočia – jie išbando įvairias sporto šakas, nors ir neturi tinkamų treniruotis patalpų. Ir šiose varžybose kuršėniškiai buvo puikiai nusiteikę. Pasiryžę ne tiek kovoti, kiek dalyvauti. Klubo vadovė Elena Adomaitienė pasakoja, kad respublikinės neįgaliųjų žaidynės – paskutinės šių metų varžybos. Kad žmonės neliktų be veiklos, organizuojami dramos, humoro, amatų, įvairių rankdarbių būreliai.

Reikia tik norėti

Sporto klubui „Santaka“ daugelį metų vadovaujanti Irena Sadauskienė žaidynėse buvo pakviesta teisėjauti bočios rungčiai. Jos teigimu, negalią turintys žmonės labai nori dalyvauti sportinėse veiklose. O pasirinkimo dabar tikrai yra – Kaune vyksta ir krepšinio vežimėliuose, ir plaukimo, šaudymo treniruotės, jau nekalbant apie įprastas neįgaliųjų sporto šakas smiginį ir bočią. Nuolat vyksta įvairių sporto renginių.

I. Sadauskienė įsitikinusi, kad sportas padeda išsijudinti, neužsidaryti namuose. Tai ne tik aukšti rezultatai, bet ir nauji draugai, įdomūs įspūdžiai. Ji prisimena, kad ir neįgaliųjų organizacijos Lietuvos nepriklausomybės aušroje burtis pradėjo per sportą. Tai buvo dalykas, kuris vienijo, sutelkė vienam tikslui, paskatino išlįsti iš pogrindžio. Dabar Lietuvoje sporto klubų yra kone kiekviename mieste.

Sportinių veiklų organizuoja įvairios neįgaliųjų organizacijos. Štai ir marijampolietis Aivaras Pužas džiaugiasi neseniai įstojęs į sporto klubą „Siekis“. Jau spėjo dalyvauti ir varžybose – bočios čempionate, o respublikinėse žaidynėse žaidė vežimėlių krepšinį. Aivaras taip pat yra Marijampolės savivaldybės I grupės neįgaliųjų draugijos narys. Jos pirmininkė I. Kavaliauskienė pakvietė Aivarą ir kitus vežimėliais judančius neįgaliuosius mokytis šokti. „Jei norėsi, rasi galimybių judėti, dalyvauti, kad ir kokią negalią turėtum“, – įsitikinęs A. Pužas.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko