Vilniečių ir M. Kuzminsko metimai virto rėmėjų parama LPOK

1/7
Teksto dydis:

Antradienio vakarą vienas žymiausių Lietuvos krepšininkų, NBA komandoje Niujorko „Knicks“ rungtyniaujantis Mindaugas Kuzminskas kartu su banku „Citadele“ pakvietė vilniečius dalyvauti mėtymo į krepšį turnyre, kuriame surinktus taškus pavertė parama Lietuvos parolimpiniam komitetui. Krepšinio gerbėjai savo taikliais metimais surinko 2697 eurus, kuriuos bankas „Citadele“ suapvalino ir Lietuvos parolimpiniam komitetui įteikė 5000 eurų čekį.

Parama padeda pritraukti jaunus talentus

Į renginį susirinkę vilniečiai savo atkaklumu ir taikliais metimais renkant paramą Lietuvos parolimpiniam komitetui stebino ne tik netrukus antrąjį sezoną NBA pradėsiantį M. Kuzminską, bet ir Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentą Mindaugą Bilių. „Lietuviai save laiko krepšinio šalimi, tačiau vežimėlių krepšinis ir kitos parolimpinio sporto šakos neretai lieka sporto paraštėse. Su rėmėjų pagalba daug lengviau skleisti informaciją apie mūsų veiklą, pritraukti jaunus talentus ir ruoštis sporto varžyboms. Gera stebėti, kaip žmones pagauna azartas ne rungtyniauti ir nugalėti varžovą, bet susivienijus taiklius metimus paversti svaria pagalba parolimpiniam sportui“, – teigia M. Bilius.

Pasak M. Biliaus, Lietuvos parolimpinis komitetas siekia parodyti, kad sportas neįgaliesiems labai reikalingas. „Mes stengiamės pakviesti sportuoti kuo daugiau jaunų, negalią turinčių žmonių iš įvairių Lietuvos miestų. Tikiuosi, kad jau kitais metais turėsime naujų sporto programų. Labai malonu, kad neįgaliųjų sportinę veiklą remia ir prie mūsų idėjos prisideda bankas“, – sako Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas.

Krepšiniui nėra amžiaus ar fizinių apribojimų

Labdaringai veiklai vilniečius įkvėpęs M. Kuzminskas renginyje pasidalino įspūdžiais iš Europos vyrų krepšinio čempionato, mokė taisyklingos metimo technikos ir dar kartą priminė, kad krepšinį gali žaisti visi. „Čia susirinkę žmonės įrodo, kad krepšiniui nėra amžiaus ar fizinių apribojimų – kartu mėtančius matėme tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, vežimėlių krepšinio atstovus ir visai kitokia veikla užsiimančius žinomus žmones. Nors lietuviai ir įprastai yra taiklūs bei atkaklūs žaidėjai, šįkart kilnus tikslas paskatino stengtis dar labiau“, – įspūdžiais dalinasi M. Kuzminskas.

Paklaustas, kodėl pasirinko šį renginį, žinomas krepšininkas sakė, kad prieš pradėdamas naujus didelius darbus ir prieš išvykdamas į Niujorką norėjo padaryti kažką gero, ir jei tas gėris gali suteikti kitiems nors kruopelytę džiaugsmo – stengtis verta. „Džiaugiuosi, kad žmonės, nepaisydami negalios, sportuoja, išsikelia tikslų“, – mintimis dalijasi M. Kuzminskas.

Neįgaliųjų sportas susiduria su sunkumais

Renginyje dalyvavo keletas neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo „Draugystė“ narių. Pasak šio klubo trenerio Gintaro Razučio, viena rimtesnių problemų yra krepšiniui žaisti skirtų vežimėlių trūkumas. „Tokių vežimėlių gauti labai sunku, ateina norinčių ir galinčių žaisti žmonių, tačiau mes neturime reikalingos įrangos, negauname salės, o lauke žaisti sudėtinga. Netrukus prasidės Lietuvos čempionatas, o mes neturime, kur ir kaip treniruotis. Dar viena problema – trūksta lėšų. Žmonės nori treniruotis, išvykti į varžybas, tačiau visa tai daryti reikia už savus pinigus“, – pastebi treneris ir džiaugiasi stipriu vežimėlių komandos vyrų charakteriu ir tvirta valia.

Vilnietis Aleksandras Rocevičius priklauso neįgaliųjų lauko teniso klubui. Jis patikina, kad atsisėdus į neįgaliojo vežimėlį gyvenimas nesibaigia. Labai svarbu, kad po ilgesnio sėdėjimo tarp keturių sienų šie žmonės galėtų išeiti į viešumą, paimti į rankas kamuolį, teniso raketę ar kitaip sportuoti. Vyras taip pat pastebi ne vieną neįgaliųjų sporto plėtrą ribojančią problemą. Vienos didžiausių – pinigų trūkumas ir Neįgaliųjų sporto federacijos neveiklumas. „Pasikeitus Parolimpinio komiteto vadovybei, pasikeitė ir požiūris į neįgaliųjų sportą, per pusmetį žmonės pamatė, kad yra neįgalieji, kad yra jų sportas ir kad tas sportas profesionalus, tokio pat lygio, kaip ir sveikųjų, tačiau Neįgaliųjų sporto federacijos požiūris nesikeičia – jis liko toks pat, koks buvo prieš penkiolika metų“, – apgailestauja A. Rocevičius.

Renginyje – pažintis su neįgaliųjų sportu

Vilniečiai neslėpė, kad nelabai domisi neįgaliųjų sportu, tačiau beveik visi tarsi susitarę apgailestavo, kad negalios neturinčiųjų sportui skiriama gerokai daugiau dėmesio ir finansinės paramos.

Violeta Kvederavičiūtė teigė nesidominti sportu, ji tiesiog ėjo pro šalį ir užsuko pasižiūrėti. „Manau, kad neįgaliesiems reikia sportuoti, tai padeda jiems prasiblaškyti“, – sako Violeta. Jai pritaria ir vilnietis Andžejus Urbanovičius. „Iki šiol beveik nežinojau apie neįgaliųjų sportą. Ėjau pro šalį, sustojau pamatęs daug jaunimo ir sportišką nuotaiką. Domiuosi sporto čempionatais, o kad neįgalieji irgi sportuoja, buvau tik girdėjęs. Finansinė parama neįgalių žmonių sportui labai reikalinga, todėl aš irgi prisidėsiu, mano dalyvavimas rungtyje taps simboline parama. Tai labai džiugina ir jaudina“, – tikina Andžejus.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko