Į olimpines žaidynes išlydėti kurtieji tikisi medalių ir vienodo vertinimo

1/13
Teksto dydis:

46 klausos negalią turintys sportininkai iškilmingai išlydėti į Samsūno mieste, Turkijoje, vyksiančias XXIII kurčiųjų vasaros olimpines žaidynes. Atletai pasiruošę ryžtingai varžytis, iš jų tikimasi mažiausiai 7 medalių.

Linkėta pergalių

Lietuvos sportininkai kurčiųjų olimpinėse žaidynėse dalyvauja nuo 1993 metų. Per tą laiką jie yra iškovoję 45 medalius: 12 aukso, 13 sidabro, 20 bronzos. Simboliška, kad šiemet į žaidynes vyksta beveik tiek pat (46) sportininkų. Todėl ir Vilniaus rotušėje surengtose išlydėtuvėse ne kartą linkėta šį kartą parsivežti tiek pat ir medalių.

Tai išsakė ir kurčiuosius sportininkus sveikindamas Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskietis: „Tikiu, kad jūs turėjote labai daug įveikti, kad patektumėte į šias olimpines žaidynes, jūs turėjote įrodyti, kad Lietuvos vėliavą galima nešti ir ją iškelti labai aukštai. Linkiu jums parvežti 45 medalius, aukščiausios prabos.“ Seimo Pirmininkas kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės kapitonui Justinui Navlickui įteikė simbolinę Lietuvos vėliavą.

Pradėjus kelionę į XXIII kurčiųjų olimpines žaidynes sportininkus pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tebūna kiekvienam iš Jūsų šios olimpinės žaidynės pergalingos, įsimintinos, pranokstančios visus lūkesčius. Telaimi Jūsų atkaklumas ir didelis noras nugalėti. Tegul Jūsų akyse dega ryžtas, o širdyse – meilė Lietuvai“, – savo sveikinime rašė šalies vadovė.

Sportininkams stiprybės ir sėkmingų startų linkėjo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, Seimo nariai Kęstutis Smirnovas, Audrys Šimas, Kūno kultūros ir sporto departamento patarėjas, buvęs prie neįgaliųjų sporto ištakų Lietuvoje, Vidas Stankevičius, ilgametis Regionų krepšinio lygos direktorius Aleksas Makulavičius, profesorius Povilas Karoblis ir kiti. Na, o Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas pažadėjo kitais metais Vilniuje surengti pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionatą. „Kartais kurčiųjų žaidynės yra vadinamos žmonių su negalia žaidynėmis. Aš nežinau, ko jūs negalite. Ar jūs negalite nugalėti savęs, užimti pirmų vietų, laimėti aukso? Aš nuoširdžiai tikiu, kad jūs tai galite ir padarysite“, –linkėjo G. Paluckas.

„Džiugu, kad beveik visi šie sportininkai yra pasaulio ir Europos čempionatų prizininkai. Rezultatai leidžia užmiršti, kad esame kurtieji“, – į olimpines žaidynes išvykstančius sportininkus drąsino Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Aleksas Jasiūnas, kuris ir vadovaus Lietuvos rinktinės delegacijai.

Laukiama medalių

Bene daugiausiai šiose žaidynėse tikimasi iš krepšininkų: tiek vyrų, tiek moterų. Šiuo metų abi rinktinės yra lyderės tarptautiniuose kurčiųjų krepšinio reitinguose. Vyrų rinktinė 2013 m. Sofijoje (Bulgarijoje) vykusioje kurčiųjų olimpiadoje buvo pirma, 2009-ųjų žaidynėse pelnė sidabrą. Moterys ir 2013-aisiais, ir 2009-aisiais laimėjo bronzą. „Vis dėlto sportas yra sportas, kamuolys apvalus“, – sako vienas iš vyrų krepšinio rinktinės trenerių Algirdas Jurkša. Jo teigimu, krepšininkų tikslas – bet koks medalis, prognozuoti, kokios prabos jis bus, A. Jurkša nesiima. Pasak trenerio, rinktinė skyrė daug dėmesio pasirengimui – 40 dienų intensyviai treniravosi, todėl yra nusiteikusi ryžtingai.

Pozityviai nusiteikęs ir A. Jasiūnas – sportininkai yra gerai pasiruošę. Jo teigimu, kurtieji turi geras galimybes sportuoti – jie dalyvauja įvairiose varžybose, čempionatuose kartu su girdinčiaisiais. Vyrų krepšinio komanda varžosi Regionų lygoje, moterys – „Akvilės“ moterų krepšinio lygoje. Stalo tenisininkai dalyvauja varžybose klubuose, orientacininkai, tinklininkai taip pat rungtyniauja su girdinčiaisiais. Tai komandoms duoda daug patirties, jų rezultatai būna geresni. Pasak A. Jasiūno, iš dabartinės rinktinės tikimasi nuo 7 iki 10 medalių. Realiausiais pretendentais, be krepšininkų, iškovoti prizines vietas yra laikomi orientacininkai, salo tenisininkai, paplūdimio tinklinio komanda, tačiau galimybių varžytis dėl prizinių vietų turi visi. „Visi mūsų sportininkai turi tikslą ir žino, ko važiuoja į Samsuną – iškovoti medalių. Jei nebus medalių, nebus ir pinigų“, – sako A. Jasiūnas.

Kurčiųjų sporte – pakilimas

Pasak Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto generalinio sekretoriaus Mariaus Minkevičiaus, nors iš ankstesnių žaidynių Lietuva parvežė 13 medalių, šį kartą planai kuklesni. Viena iš priežasčių – tarptautiniu lygiu kyla sportininkų meistriškumas. Be to, rinktinė šiuo metu atsinaujina – veteranai, kurie parveždavo medalių, praktiškai baigia karjerą, o jaunesnieji dar nėra įgiję pakankamai patirties. Jis pasidžiaugė, kad šiuo metu kurčiųjų sporte jaučiamas pakilimas – daug žmonių nori sportuoti, dalyvauti varžybose.

„Labai glaudžiai bendraujame su kiekvienu sportininku, su treneriais, skatiname sportuoti. Manome, kad tai yra labai svarbu“, – sako M. Minkevičius. Jo teigimu, svarbu skatinti ir trenerius – jų darbas sunkus, atlygis labai mažas, be to, reikia mokėti gestų kalbą. Vis dėlto Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto generalinis sekretorius nusiteikęs pozityviai – ir treneriai, ir sportininkai dirba, stengiasi, todėl ir parveža medalių.

M. Minkevičiaus teigimu, kurčiųjų olimpiadą šiemet apsiėmusi surengti Turkija tam skyrė labai daug dėmesio, todėl žaidynėse dalyvauja rekordinis skaičius – 4500 – sportininkų, atvažiuoja ir valstybių, kurios anksčiau nedalyvaudavo.

Nori vienodo vertinimo

Vis dėlto esama ir nuoskaudų – A. Jasiūnas apgailestauja, kad kurčiųjų sportas nėra aukštai vertinamas, tenka netgi išgirsti, kad kurčiųjų olimpinės žaidynės yra žemesnio lygio. Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidento teigimu, pasaulyje yra 3 rūšių olimpinės žaidynės: olimpinės, parolimpinės ir kurčiųjų olimpinės (ang. deaflympics). Jos visos yra lygios. Kurčiųjų olimpinės žaidynės negali būti vertinamos žemiau. Kartais sakoma, kad kurtieji gali varžytis su kitais sportininkais – jiems nereikia nei pritaikytos aplinkos, nei kokių kitų sąlygų. Tačiau jiems būtini vertėjai, kurių į varžybas nesiunčia, pasakoja A. Jasiūnas.

Jo teigimu, kurčiųjų žaidynės turi gilias tradicijas – jos pradėtos rengti dar 1924 metais, kiekvienais metais vyksta pasaulio, Europos čempionatai. „Kurčiųjų sporto komitetas buvo vienas iš Parolimpinio komiteto steigėjų, bet 2011 m. steigėjai mus išvarė“, – sako A. Jasiūnas.

Jis apgailestauja, kad kiekvienais metais skelbiamuose geriausių neįgaliųjų sportininkų apdovanojimuose kurtieji lieka nuošaly. Vis dėlto Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas pasidžiaugė, kad šį kartą į olimpiadą sportininkus išlydėjo gausus būrys valdžios atstovų ir žiniasklaidos. Panašaus tikimasi ir sutikimo.

Lietuviai Samsūne varžysis paplūdimio tinklinio, badmintono, krepšinio, graikų-romėnų imtynių, orientavimosi sporto, lengvosios atletikos (rutulio stūmimo ir disko metimo) sporto šakose (7-iose iš 21). Iš viso lietuvių delegaciją sudarys apie 90 narių. Žaidynės vyks 14 dienų (liepos 18–30 d.).

Man patikoNeblogaiMan nepatiko