Fizinis aktyvumas – būdas valdyti išsėtinę sklerozę

1/2
Teksto dydis:

Išsėtinė sklerozė – autoimuninė liga. Tai lėtinis susirgimas, kuris vieniems pasireiškia vadinamosiomis atakomis, kitiems – nuolat silpstančiomis organizmo funkcijomis, pavyzdžiui, prastėja regėjimas ar gebėjimas vaikščioti. Nors pirmą kartą išsėtinė sklerozė aprašyta daugiau nei prieš 100 metų, tikrosios šios ligos priežastys kol kas nežinomos.

Gydytojai praktikai ir mokslininkai aprašo ir tiria dėsningumus bei tendencijas, o turima informacija apie ligą nuolat pildoma ir tikslinama. Kol mokslininkai diskutuoja, šia liga sergantys žmonės ieško galimybių gyventi kokybiškai. Fizinis aktyvumas – vienas iš būdų suvaldyti nemažai ligos simptomų.

Mankšta dėl geresnės savijautos

Pasaulyje išsėtine skleroze serga apie 2,3 mln. žmonių. Liga dažniausiai diagnozuojama 20–50 m. amžiaus žmonėms. Šią diagnozę 2–3 kartus dažniau išgirsta moterys nei vyrai. Išsėtinė sklerozė – klastinga liga. Kartais nuo vienos atakos iki kitos gali praeiti ir dešimtmetis, ir žmogus tąkart suprastėjusio regėjimo net nebesusieja su dabar svaigstančia galva.

Dėl uždegimo pažeidžiamos galvos, stuburo smegenys ir atskiri nervai. Pagal tai, kuri nervų sistemos dalis nukenčia labiausiai, ligos simptomai gali būti patys įvairiausi. Liga dažniausiai pasireiškia nuovargiu, raumenų silpnumu, pusiausvyros, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimais, galūnių tirpimu ar dilgsėjimu, raumenų spazmais ar rigidiškumu (sąstingiu), skausmu. Sergant išsėtine skleroze ypač svarbu išlikti judriam.

Po kiekvienos ligos atakos žmogui skiriami kineziterapiniai užsiėmimai. Gydytojas kineziterapeutas sudaro individualų mankštinimosi planą, skirtą per ataką pažeistai funkcijai atkurti. Pavyzdžiui, jeigu įvykus atakai svaigo galva, kineziterapeutas įtrauks daugiau pratimų pusiausvyros jausmui lavinti (stovėti ant vienos kojos, dirbti su nestabilia platforma ir pan.). Jeigu per ataką nukentėjo rankos funkcija, bus paskirtas vizitas pas ergoterapeutą – specialistą, kuris, naudodamas įvairias priemones, padės lavinti rankų funkcijas. Kineziterapinius pratimus galima kiekvieną dieną atlikti ir namuose, tereikia, kad reabilitologas ir kineziterapeutas sudarytų mankštinimosi planą.

Reguliariai mankštinantis pagerėja kraujotaka, o tai padeda sumažinti parestezijas (nesamą tirpimą ir niežulį), tvirtėja raumenys, lavinama pusiausvyra (tai svarbi kritimo ir galvos svaigimo prevencija). Mankšta padeda išlikti energingiems visą dieną. Svarstant, kokį individualų mankštinimosi būdą pasirinkti, verta išbandyti keletą ir rinktis tokį, kuris teikia didžiausią džiaugsmą, o pratimai neatrodo per sunkūs.

Svarbu rasti būdą gyventi su liga

Laura Sidaraitė studijavo kineziterapiją, dalyvaudavo kultūrizmo čempionatuose, juose užimdavo aukštas vietas. Dabar Laurai 34-eri, o pirmuosius išsėtinės sklerozės simptomus ji pradėjo jausti prieš 15 metų, vienas ryškesnių – ėmė silpti koja. Moteris bandė su jais gyventi net devynerius metus, tačiau galiausiai, 2011 m., jai diagnozavo išsėtinę sklerozę. Sporto klubuose dirbančiai trenerei ši diagnozė kėlė panikos priepuolius. Atrodė, kad viskas slysta iš po kojų, tačiau per penkerius metus Laurai pavyko rasti būdą sugyventi su liga ir ją kontroliuoti.

Moteris įsitikinusi, kad sergantiesiems šia liga būtina mankštintis, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau. Kartu su drauge, kuriai diagnozuotas reumatoidinis artritas, ji sukūrė „Facebook“ paskyrą „Išdykęs imunitetas“, ten pradėjo dalintis mankštos patarimais. Šiuo metu Laura yra ir aktyvi Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ narė. Moteris likimo draugus jau yra pakvietusi į susitikimą, kuriame pasidalino savo atradimais, kaip turėtų mankštintis sergantieji šia liga, o visai neseniai suorganizavo ir „feniksų“ susitikimą su stipriausiu planetos žmogumi Žydrūnu Savicku. Ji norėjo, kad tas, kuriam ne kartą teko kristi, palūžti, patirti traumų ir vėl kilti, suteiktų stiprybės ir įkvėpimo išsėtine skleroze sergantiems žmonėms.

„Kaip tų mistinių paukščių feniksų, kurie sudegę sugeba vėl pakilti iš pelenų, taip ir sergančiojo išsėtine skleroze gyvenimas primena nuolatinį atgimimą. Kartais po atakos tenka mokytis vaikščioti iš naujo, rankomis suimti daiktus, – sako Laura. – Po visų bandymų padariau išvadą, kad mankštintis treniruoklių salėje kilnojant svarmenis man tinka labiausiai. Galiu pasirinkti man tinkamiausią režimą, mankštintis intensyviau ar ramiau. Australai daug rašo, kad sportas su svarmenimis teigiamai veikia sergančiųjų išsėtine skleroze savijautą.“

„Mankšta padeda ne tik stiprinti raumenis – judant organizme išsiskiria tokių medžiagų, kurios padeda gydyti „sugedusį“ nervą. Man teko skaityti ne vieną tyrimą, straipsnį apie mankštos naudą organizmui. Aš tuo tikiu ir mane šis tikėjimas gelbėja. Jeigu žmogus nesportuoja, labiau nyra į depresiją, jo neįgalumas progresuoja. Be to, mankšta generuoja laimės hormoną endorfiną, todėl pajudėję visuomet jaučiamės linksmesni. Savijauta tikrai nedžiugins, jeigu mūsų judėjimas apims tik kasdienius judesius ar minimalų vaikščiojimą. Todėl, manau, reikėtų daugiau dėmesio skirti raumenims stiprinti, tempimo pratimams ir pusiausvyrai lavinti“, – aiškina kineziterapeutė, trenerė L. Sidaraitė.

Tinka įvairūs sporto užsiėmimai

L. Sidaraitė sako, kad sergant išsėtine skleroze nėra netinkamų pratimų. Svarbiausia juos atlikti taisyklingai, įvertinti savo organizmo galimybes. Trenerė pastebi – jeigu svaigsta galva ar ją pradeda skaudėti, reikia padaryti pertrauką, pailsėti.

Pasak kineziterapeutės, sergantiesiems išsėtine skleroze visai netinka aktyvi aerobika, nes jos metu labai sukaistama, gausiai prakaituojama, pakyla pulsas, o štai tempimo pratimai yra tiesiog būtini. Specialistė pataria rinktis ir pilateso užsiėmimus. Jie leidžia sustiprinti korseto ir giliuosius raumenis, taip pat mažina įtampą ir labai tinka tiems, kurie skundžiasi nugaros skausmais. Norintiems sportuoti gamtoje gali tikti šiaurietiškas ėjimas ar dviračiai.

L. Sidaraitė supranta, kad žmonės ne visada nori keliauti į sporto salę ar mankštintis lauke, todėl nesudėtingus pratimus siūlo atlikti namuose. Vis dėlto trenerė primena nesportuoti vos tik prabudus. Ryte puikiai tinka tempimo pratimai, pavyzdžiui, pasirąžyti, ištempti kojas ir pritraukti jas prie savęs. Kineziterapeutė šypsosi – puikus pasiruošimas mankštai yra tvarkymasis. Plaunant grindis ir valant dulkes puikiai išjudinami visi raumenys. Tada jau galima skirti pusvalandį tempimo, jėgos pratimams.

L. Sidaraitė tikina, kad svarbiausia prisiminti, jog pratimai turi būti parenkami atsižvelgiant į ligos eigą, stadiją ir būti skirti visoms raumenų grupėms. Vis dar ieškantiems savo sporto rūšies galimybę išbandyti vis naują jau ne vienus metus suteikia Vilniaus išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“, kuri vykdo projektą „Gyvenimo mokykla“.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko