Raktas į visavertį gyvenimą – suteikta galimybė tapti savarankiškam

1/6
Teksto dydis:

Azerbaidžano sostinėje Baku antrą kartą vyko tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje buvo kalbama apie jaunų, negalią turinčių žmonių socialinę integraciją bei galimybę lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės gyvenime.

Konferencijoje dalyvavo atstovai iš 13 šalių: Ukrainos, Kirgizijos, Kazachijos, Turkijos, Tadžikistano, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Moldovos ir kitų. Lietuvai šioje konferencijoje atstovavo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė, Vilniaus neįgaliųjų dienos centro vadovė Nijolė Zenkevičiūtė ir kompozitorė, projektų vadovė Snieguolė Dikčiūtė.

Kazachstanas idėjų semiasi iš Amerikos

R. Kavaliauskaitė savo pranešime pristatė sėkmingus Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vykdomus projektus, dalijosi mūsų šalies darbo su negalią turinčiu jaunimu patirtimi, pasakojo, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.

Pasak Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentės, buvo įdomu išgirsti, kaip neįgaliųjų integracijos problemas sprendžia kaimynai iš Rytų. „Mes jau ilgą laiką semiamės patirties iš Vakarų šalių, o šį kartą buvau maloniai nustebinta, nes ir Rytų šalių organizacijos, padėdamos neįgaliesiems integruotis į visuomenę, užsiimti socialiai naudinga veikla, sukaupė įdomios ir naudingos patirties.“

Konferencijoje Kazachstano atstovė Lijazzat Kaltayeva pasakojo apie projektą, kurio metu savarankiško gyvenimo įgūdžių mokomos jaunos neįgalios moterys. „Mūsų projektui impulsą davė amerikiečių patirtis. Teko skaityti apie JAV veikiantį centrą, kuriame negalią turintys žmonės mokomi savarankiškumo kiek neįprastai.

Visų pirma negalią turintiems ir užsidariusiems nuo visuomenės žmonėms centre savo baimes įveikti padeda psichologai, socialiniai darbuotojai, o vėliau, išėję specialius mokymus, neįgalieji sodinami į valtį ir paleidžiami savarankiškai plaukioti po ežerą. Be abejo, jie būdavo stebimi, prireikus sulaukdavo pagalbos.“

L. Kaltayeva pasakojo, kad susidomėjusios šiuo amerikiečių mokymo metodu su neįgaliomis moterimis dirbančios asociacijos narės nutarė organizuoti savarankiškumo stovyklas. Į jas kviečiamos moterys nuo 18 iki 45 metų, vyresnėms taip pat suteikiama galimybė dalyvauti. Visoms iškeliama viena bendra sąlyga – į stovyklą dalyvės privalo atvykti savarankiškai arba bent jau joje turi gyventi be globojančio žmogaus. Septynias dienas merginos ir moterys dalyvauja paskaitose, seminaruose, įvairiose pratybose, mokosi savarankiškumo ir... savo negalioje įžiūrėti ne nelaimę, neviltį, bet kitoniškumą, suteikiantį naujų galimybių.

Po septynių dienų moterims išnuomojami butai, duodama pinigų, kad jos išmoktų ir nebebijotų su jais tvarkytis, pačios apsipirkti, ruošti maistą. Po trijų dienų savarankiško gyvenimo šios moterys turi mieste, skvere, pro kurį eina daug žmonių, surengti viešą akciją, kurios temą sugalvoja pačios. L. Kaltayeva pabrėžė, kad po šių mokymų negalią turinčios moterys kur kas drąsiau įsilieja į visuomeninį gyvenimą ir darbo rinką. Pasak jos, stovyklų dalyvės ir pačios dalijasi savo patirtimi su kitomis, tokio paties likimo moterimis, imasi rengti mokymus.

Ukraina skatina neįgaliųjų integraciją į darbo rinką

Konferencijoje buvo daug kalbama apie tai, kad jaunam negalią turinčiam žmogui svarbu ne tik duoti neįgalumo pašalpą, bet ir pritaikyti aplinką, suteikti galimybę tapti savarankiškam ir jaustis naudingam visuomenei. Ukrainos atstovė Julija Resenchuk pasakojo, kad jų šalyje stengiamasi skirti dėmesio neįgaliųjų integracijai į darbo rinką, nuolat bendraujama su darbdaviais. Valstybė yra įpareigojusi darbdavius savo įmonėse įdarbinti bent 4 proc. neįgalių darbuotojų. Nesilaikantieji šio įstatymo yra baudžiami. Deja, darbdaviai randa būdų apeiti šį įstatymą ir negalią turinčius žmones įdarbina tik dėl akių: išduoda jiems darbo knygeles, įformina kaip darbuotojus ir moka jiems labai mažą sumą. Neįgalieji lieka namuose, gauna šiek tiek pinigų ir nesiskundžia.

Gaila, bet tokie nesąžiningi darbdaviai užkerta kelią žmonėms su negalia realizuoti savo galimybes ir pasijusti naudingiems. Ukrainos neįgaliųjų organizacijos bando kovoti su tokia savivale. „Tikimės, kad pavyks išgyvendinti šią prastą praktiką ir tokie darbdaviai bus nubausti“, – sakė J. Resenchuk.

Žmogaus savarankiškumas ir gera savijauta labai priklauso nuo pritaikytos aplinkos. Azerbaidžano atstovas Cavadas Qasimovas pasakojo, kad jų šalies organizacijos, dirbančios su neįgaliaisiais, stengiasi kuo daugiau jų įtraukti į veiklas, taip pat rūpinasi kuo geriau pritaikyti aplinką: metro, autobusus, parduotuves. C. Qasimovas atkreipė dėmesį, kad jų šalyje neįgaliųjų įdarbinimo problemos yra sprendžiamos panašiai kaip Ukrainoje. Dideli fabrikai, įmonės, parduotuvės privalo įdarbinti neįgaliųjų. Tie, kurie nepriima į darbą žmonių su ribotomis galimybėmis, taip pat yra baudžiami.

Konferencijoje buvo išsakyta patarimų toms dalyvavusioms šalims, kurios dar nėra ratifikavusios Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos. Rekomendacijose didelis dėmesys skiriamas neįgalių žmonių integracijai į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą. „Neįgalieji negali būti atskirti, jie turi tokias pat teises, kaip ir mes visi, o mūsų pareiga padėti siekti, kad šios teisės būtų įgyvendintos“, rašoma rekomendacijose.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko
2017-10-12 19:56
213.164.97.204 LTU

1 P.

Ar galima sakyti tapti kam? Ar mes taip kalbame?

1