Italai įrodo: papildoma chromosoma – ne kliūtis integruotis į darbo rinką

1/8
Teksto dydis:

Į „Tacabanda“ restoraną, esantį Italijos Pjemonto regiono Asčio mieste, užsukame per pietus. Padavėjas Nikolo čia sukasi it vijurkas: sodina svečius, priima užsakymus, atneša įrankius, valgius, sutvarko stalus. Nežinodamas net neatkreiptum dėmesio, kad Nikolo – šiek tiek kitoks nei kiti. Vyras gimė su Dauno sindromu. Tačiau tai netrukdo jam dirbti ir užsidirbti, jaustis visaverčiu visuomenės nariu.

Darbuojasi iš širdies

Su Nikolo susitinkame ir kitą dieną, per pusryčius užsukę į viešbutį „Albergo Etico“. Vyrui šiomis dienomis tenka darbuotis iš peties: kol bendradarbė ir gyvenimo draugė Jessica serga, Nikolo triūsia už du.

Tądien pusryčiams kavą viešbučio kavinėje ruošia ir svečius aptarnauja trise: be Nikolo, susipažįstame dar ir su Aleksandro bei Mirko. Ilgiems pokalbiams vaikinai neturi laiko, kavinėje – pats darbymetis: vienas lankytojas pageidauja kapučino, kitas – espreso su pieno puta, trečias – tiesiog espreso kavos. Kiekvieno užsakymą reikia užsirašyti ant lapelio, vėliau jų šiukštu nesupainioti. Prie kavos virimo aparato darbuojasi Nikolo. Aleksandro ir Mirko bėgioja net sukaitę, tačiau papozuoti prieš fotografo objektyvą neatsisako. Matyti, kad jiems tai – ne naujiena: fotografuojami vyrukai nusišypso tarsi tikros žvaigždės, žaismingai pakeičia pozą.

Probėgšmiais visi trys patikina esantys labai patenkinti savo darbu. Dirbdami ir užsidirbdami jie jaučiasi svarbūs, reikalingi, naudingi. „Albergo Etico“, kur darbuojasi šie vyrai, – trijų žvaigždučių viešbutis, jame – dvidešimt vienas kambarys, veikia restoranas, taip pat „Nepriklausomo gyvenimo akademija“. Čia turintieji Dauno sindromą įgyja buitinių įgūdžių, mokosi gyventi savarankiškai. Viešbutis pritaikytas gyventi žmonėms su įvairiomis negaliomis. Kiekvienas atvykęs turistas ar dirbantysis čia pasijunta tarsi namuose – tokia savininko verslo koncepcija. Turintieji Dauno sindromą viešbutyje dirba įvairius darbus: tvarko kambarius, triūsia kavinėje ar virtuvėje.

Projektas gyvuoja daugiau nei dešimtį metų

Projekto „Download Albergo Etico“, skirto įdarbinti žmones su Dauno sindromu, autorius – kavinės „Tacabanda“ ir viešbučio „Albergo Etico“ savininkas Antonio de Benedetto. Vyras sako, kad iki 2006-ųjų, kai gimė projekto idėja, su neįgaliaisiais neturėjęs nieko bendra. Mintis įdarbinti šiuos žmones kilo tada, kai atlikti praktikos į jo restoraną atėjo Nikolo – padavėjus bei virėjus rengiančios profesinės mokyklos mokinys.

„Nikolo pasirodė besąs puikus darbuotojas. Visas žinias jis sugerdavo tarsi kempinė. Jaunuolis sparčiai tobulėjo, gebėdavo atlikti vis naujas ir sudėtingesnes užduotis. Nesinorėjo jo paleisti po keleto savaičių praktikos, nes tokių darbui atsidavusių žmonių rasti sunku. Štai ir dabar jo porininkė Jessica serga, tad jam tenka dirbti už du. Kitas galbūt burbėtų ir skųstųsi, bet tik ne Nikolo. Jis viską daro nuoširdžiai, stropiai, nedemonstruodamas nė mažiausio nepasitenkinimo. Tvirtai žinodamas: taip reikia“, – dėsto A. de Benedetto.

Vyras pabrėžia, kad, dirbdamas su turinčiaisiais Dauno sindromą, vadovaujasi M. Montessori metodu, kuris plačiai taikomas ir Italijos mokyklose. Ši metodika itin padeda ugdyti savarankišką, laisvą asmenybę, atsakingą už savo gyvenimą.

Žmonių su Dauno sindromu įdarbinimas – ne vienintelis A. de Benedetto sumanymas. Neseniai savininkas restorane įdarbino ir žmogų, išėjusį iš įkalinimo įstaigos. Jo teigimu, paramos pradedant naują gyvenimą reikia visiems. Be to, „Tacabanda“ restorane savininkas rengia vakarienes tamsoje, kur susirinkusiuosius aptarnauja nematantys padavėjai. Svečiai, vakarieniaudami aklinoje tamsoje, turi galimybę pasijusti regos negalią turinčiųjų kailyje. „Be to, tokia patirtis labai naudinga ir Dauno sindromą turintiems žmonėms. Jie paprastai tamsoje jaučiasi nejaukiai. Matydami, kaip dirba nematantys kolegos, jie pratinasi prie tamsos, atsikrato baimių“, – pasakoja A. de Benedetto.

Turėti darbą žmonėms su negalia – svarbu

Restorano ir viešbučio savininkas neabejoja, kad kurti tinkamas darbo vietas negalią turintiems žmonėms ypač svarbu. Tai – vienintelė galimybė juos visiškai integruoti į bendruomenę. Vyras šypsosi: didžiausias iššūkis įdarbinant Dauno sindromą turinčius žmones yra tėvų neigiamų nuostatų laužymas.

„Tėvai, ypač italės mamos, neretai būna pernelyg globėjiški, linkę viską padaryti už savo negalią turintį sūnų ar dukrą. Namuose šie vaikai gyvena tarsi šiltnamio sąlygomis. Tėvai baiminasi, kad darbo vietoje jų atžalos nesijaus saugios. Tačiau dirbdami restorane ar viešbutyje turintieji proto negalią pratinasi ne būti aptarnaujami, o patys patarnauti kitiems žmonėms. Tokiu būdu apsiverčia jų gyvenimiškos vertybės, šie žmonės pasijunta stipresni, savarankiškesni, svarbesni, mokosi gyventi nepriklausydami nuo artimųjų“, – dėsto A. de Benedetto.

Vyras mano, kad nė vienas negalią turintis žmogus neturėtų gyventi vien tik iš valstybės mokamos pašalpos, pagal galimybes įdarbinti reikėtų kiekvieną. „Žmonių su negalia įdarbinimas – tai jų įgalinimas. Gyvendamas vien tik iš pašalpos, būdamas išlaikytiniu, žmogus netobulėja. Galimybė neįgaliesiems dirbti ir užsidirbti – taip pat ir nauda visuomenei. Mokėdami mokesčius valstybei, šie žmonės prisideda prie visų gerovės“, – įsitikinęs verslininkas. Ne kiekvienas projekte dalyvaujantis žmogus, turintis Dauno sindromą, gali išsyk imtis sudėtingų darbų. Kai kuriems tenka pradėti nuo patalpų tvarkymo.

„Tačiau tai nereiškia, kad jis visą laiką tik šluos kambarius. Kiekvienam suteikiama galimybė kilti aukštyn. Puikiausias pavyzdys visiems – Nikolo, jau tapęs savotišku mūsų judėjimo simboliu. Jis taip pat turi Dauno sindromą, tačiau gyvena savarankišką, visavertį gyvenimą“, – dėsto A. de Benedetto.

Kai kurie projekte dalyvaujantys žmonės su Dauno sindromu dar neseniai gyveno neįgaliųjų centruose, jiems reikėjo daugybės paslaugų. Šio verslininko tikslas – sukurti neįgaliųjų įtraukties kultūrą Italijoje. „Italijos įstatymai numato, kad darbdavys, samdydamas žmones, kas penkioliktą privalo įdarbinti su negalia. Jei įstatymo nesilaikoma, tenka mokėti baudą. Tačiau daugelis mieliau renkasi baudą, o ne „vargą“ integruoti žmones su negalia. Mūsų restoranas ir viešbutis – tai tarsi nauja verslo realybė, įrodanti, kad žmonės su proto negalia gali dirbti ir siūlyti klientams aukščiausios kokybės paslaugas“, – džiaugiasi jis.

Tam, kad paslaugų sektoriuje darbą galėtų gauti daugiau negalią turinčių žmonių, įkurta „Albergo Etico viešbučių asociacija“. Jos tikslas – pademonstruoti įstaigų savininkams žmonių su negalia galimybes. „Siekiame keisti visuomenės požiūrį, pažvelgti į neįgalų asmenį ne kaip į reikalaujantį pagalbos ar paramos, o kaip į žmogų, kuris nori ir gali būti naudingas visuomenei“, – pabrėžia A. de Benedetto.

Idėjos įgyvendinimas įgauna pagreitį

Restorano ir viešbučio savininkas taip pat pasidžiaugia, kad jo idėja plėtojama, jos įgyvendinimas įgauna pagreitį visame pasaulyje. Žmonės su Dauno sindromu įdarbinami maitinimo, aptarnavimo, turizmo sektoriuje. Taip jie integruojami į visuomenę, mokosi bendrauti, būti aktyviais bendruomenės nariais.

Vienas „Alberto Etico“ viešbutis neseniai atidarytas Kalabrijoje, kitas netrukus pradės veikti Italijos sostinėje Romoje. Šiuo metu projekte visoje Italijoje dalyvauja apie penkiasdešimt jaunų žmonių su proto negalia. Kai kurie įdarbinti virtuvėse, viešbučių registratūroje, pagalbiniais darbuotojais, kai kurie darbuojasi savanoriškai. Pasak A. de Benedetto, iš šių žmonių reikalaujama tiek pat, kiek ir iš kitų.

Projektu aktyviai domisi ne tik italai, bet ir kolegos iš kitų šalių. Jau šį rudenį „Albergo Etico“ viešbutis atvers duris Argentinoje, šiek tiek vėliau panašios įstaigos bus atidarytos Brazilijoje ir Čilėje. „Lotynų Amerikos specialistai eina jau mūsų pramintu keliu, todėl įstaigas kurti jiems paprasčiau. Priimami jau laiko patikrinti sprendimai, yra galimybė pasimokyti iš svetimų klaidų“, – sako verslininkas.

Projektu aktyviai domisi ir skandinavai. Norvegai siunčia savo atstovus semtis italų patirties, dalyvauja rengiamuose kursuose. „Džiaugiamės, kad mūsų projektas sudomino specialistus iš įvairių šalių. Tačiau pagrindinis mūsų siekis – atskleisti kiekvieno žmogaus galimybes. Papildoma chromosoma neturi apsunkinti turinčiųjų Dauno sindromą gyvenimo. Jie nusipelno būti kartu su visais“, – pokalbį baigia A. de Benedetto.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko