Islandijoje – pagalba kiekvienam negalią turinčiam vaikui

1/2
Teksto dydis:

Lietuva žengia dar tik pirmuosius žmonių su negalia integracijos į visuomenę žingsnius. Vakarų valstybės šia kryptimi pažengusios kur kas toliau. Ypač daug neįgaliųjų gerovei yra nuveikusios Šiaurės Europos šalys, tarp jų – Islandija.

Prie požiūrio kaitos labai prisideda tėvai

Pasak negalią turinčią dukrą auginančios Gretos Stasytienės, Lietuvoje vis dar trūksta tolerancijos kitaip atrodantiems ar kitaip besielgiantiems žmonėms. Prie to, kad situacija keistųsi, daug prisideda neįgalių vaikų tėvai. 2016-aisiais G. Stasytienė kartu su Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriumi parengė projektą pagal priemonę „Sėklų fondas“, skirtą užmegzti bendradarbiavimą su Islandijos institucijomis.

„Dalytis patirtimi Islandija pasirinkta dėl to, kad ten neįgalių vaikų ugdymas, jų rengimas savarankiškam gyvenimui yra kur kas aukštesnio lygio. Lietuvoje vis dar labai trūksta holistinio požiūrio į negalią, visuomenė nepriima kitokių vaikų, jų tėvams paramos, pagalbos skiriama per mažai“, – sako moteris.

Islandijos valstybinis diagnostikos ir konsultavimo centras (The Icelandic State Diagnostic and Counselling Centre), kuriame lankėsi G. Stasytienė, rengia neįgalių vaikų tėvams pratybas bei kursus. Moteris čia turėjo progą susipažinti su centro veikla, dalyvauti mokymuose, kaip dirbti su negalią turinčiais vaikais.

Nustebino rūpinimusi neįgaliaisiais

G. Stasytienei Islandijos požiūris į neįgaliuosius paliko didelį įspūdį. Ji atkreipia dėmesį, kad ten visi negalią turintys vaikai gerai žinomi valstybei bei organizacijoms, jais labai rūpinamasi. Vaikui gimus, tėvai išsyk konsultuojami dėl jo raidos, socialinės institucijos perima kūdikio su negalia priežiūrą.

Deja, pasak G. Stasytienės, Lietuvoje situacija visiškai kitokia. Šeimos neretai paliekamos be rimtesnės pagalbos. „Islandijoje pagalba vaikams teikiama nuo gimimo, tėvai skatinami kuo anksčiau pradėti konsultuotis dėl jų raidos. Nustačius negalią ar specialiuosius poreikius, valstybė skiria pagalbos priemonių ir mažyliui, ir jo tėvams. Pagalba čia įvairiapusė – tiek medicininė, tiek socialinė, tiek emocinė. Vaikai su negalia stebimi, vertinami, pagal jų raidą ir galimybes sudaromas pagalbos priemonių planas ir jo laikomasi“, – pasakoja neįgalią mergaitę auginanti mama.

Islandijos valstybė remia centrus, ikimokyklines įstaigas, mokyklas, kuriose ugdomi negalią turintys vaikai. Kiekvienam jų skiriamas asmeninis asistentas, kuris nepalieka vaiko vieno nė akimirkai. Jeigu negalia sunki – šalia būna du asistentai. Vaikams ir tėvams ši paslauga nekainuoja. „Gaila, bet Lietuvoje apie tai galime tik pasvajoti. Nors pastaruoju metu žadama asmeninio asistento pareigybę įteisinti, tačiau Islandiją šioje srityje pasivysime dar labai negreitai“, – teigia G. Stasytienė.

Moteris apgailestauja, kad Lietuvoje negalią turinčių žmonių nesimato, jie tarsi išslapstyti, o štai Islandijoje jie ir matomi, ir girdimi. Sulaukę pilnametystės, jauni žmonės nepaliekami likimo valiai – jie eina mokytis profesinių įgūdžių ir ieško darbo pagal savo galimybes. „Labiausiai įstrigo tai, kad Islandijoje apie 90 proc. žmonių su negalia yra įdarbinami ir dirba“, – pasakoja G. Stasytienė.

Sužinojo daug naudingos informacijos

Moteris, viešėdama Islandijos valstybiniame diagnostikos ir konsultavimo centre, ne tik susipažino su šios šalies patirtimi, sužinojo daug naudingų dalykų, bet ir pasisėmė optimizmo, vidinės ramybės bei sveiko požiūrio į vaiką su negalia.

Šiame centre lankosi vaikai, turintys raidos, neurologinių sutrikimų, vaikų cerebrinį paralyžių, proto negalią, autizmo sindromą. Įstaigoje dirba profesionalių pediatrų, psichologų, terapeutų, raidos specialistų, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo specialistų.

Nuo gimimo iki aštuoniolikos metų čia jiems teikiamos diagnostikos, konsultavimo paslaugos bei kita reikiama pagalba. Į visus procesus įtraukiami šeimos nariai, jie skatinami dalyvauti įvairiose programose. Tėvai mokosi lankydami įvairius kursus ir pratybas.

G. Stasytienė bendravo su tėvų cerebrinio paralyžiaus asociacijos vadovu Bjornu, kuris augina du neįgalius vaikus. „Buvo gera matyti, kad nuo Bjorno veido niekada nedingsta šypsena, kaip jis spinduliuoja optimizmą ir gyvenimo džiaugsmą. Taip yra todėl, kad visos Islandijos institucijos suinteresuotos padėti jo vaikui. Tai neįgalų vaiką auginantiems tėvams ypač svarbu“, – neabejoja moteris.

Ji pasakoja, kad Islandijoje vaikams, turintiems cerebrinį paralyžių, teikiamos socialinio pedagogo, logopedo, ergoterapeuto, kineziterapeuto paslaugos. Vaikai lankosi reabilitacijos, dienos centruose, kurių veiklą apmoka valstybė.

„Lietuvoje cerebrinį paralyžių turintys vaikai gali nemokamai vykti į sanatorijas, gauti reabilitacijos ligoninės paslaugų, tačiau už privačiai teikiamas paslaugas tėvams tenka susimokėti. Pavyzdžiui, vienas apsilankymas baseine su treneriu kainuoja apie 20 eurų. O kur dar papildomos terapijos, kurios atsieina nuo 10 iki 30 eurų. Viską suskaičiavus, tėvams tenka didelė finansinė našta. Ne veltui nemažai šeimų svarsto galimybę išvažiuoti su savo neįgaliais vaikais į Daniją, Norvegiją ar Islandiją, kur paslaugos yra kur kas geriau išplėtotos“, – aiškina neįgalios mergaitės mama.

G. Stasytienei didžiausią įspūdį paliko tai, kad toje šalyje vaikus su negalia priima tokius, kokie jie yra. „Islandijoje dėmesys skiriamas kiekvienam negalią turinčiam vaikui, ten jiems sudarytos visos sąlygos ugdytis, mokytis, tobulėti. Grįžusi namo vėl susidūriau su tuo pačiu požiūriu į mūsų vaikus. Dažniausiai, deja, jis yra neigiamas“, – su kartėliu dėsto moteris.

Islandus nustebino „nematomi“ neįgalieji

G. Stasytienė pakvietė Islandijos atstovus apsilankyti Lietuvoje, susipažinti su mūsų negalią turinčių vaikų ugdymo patirtimi.

Islandijos valstybinio diagnostikos ir konsultavimo centro vadovė Solveiga Sigurðardóttir ir vaikų ombudsmenė, nepriklausoma ir nešališka vaikų teisių gynėja Islandijoje, bei laisvai samdoma teisininkė Margreta Maria Sigurðardóttir, lankėsi Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriuje. Čia su skyriaus pirmininku Mindaugu Vėlyviu, socialinio ir kitų skyrių darbuotojais kalbėjosi apie bendradarbiavimo perspektyvas ateityje, apie socialinių paslaugų skirtumus Lietuvoje bei Islandijoje.

Viešnios iš Islandijos skaitė paskaitas Kauno miesto savivaldybėje, čia pristatė jų centre bei kitose socialinių paslaugų įstaigose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas neįgaliems ir rizikos grupės vaikams bei jaunimui. S. Sigurðardóttir pabrėžė, kad kuriant vaiko gerovę turi dalyvauti tėvai, todėl Islandijos valdžia skatina jų įsitraukimą, ragina aktyviai prisidėti bendruomenę prie neįgalių bei rizikos grupės vaikų ir jaunimo ugdymo, geresnių sąlygų kūrimo. Islandijos švietimo sistema paremta įtraukiuoju ugdymu, t. y. sveikieji ir vaikai su negalia mokosi kartu priešmokyklinėse grupėse, raidos centruose, mokyklose.

„Islandijos specialistės buvo nustebusios, kad Lietuvoje neturime asmeninio asistento paslaugos. Joms buvo keista, kad gatvėse ir mieste nepastebėjo žmonių su negalia nei vienų, nei su lydinčiu asmeniu. Viešnioms patiko tai, kad vaikai su negalia Lietuvoje gali gauti kompleksinę pagalbą, kad turime gerų specialistų, priemonių bei patalpų mažiesiems ugdyti“, – pasakoja G. Stasytienė.

Moteris džiaugiasi turėjusi galimybę iš arti susipažinti su Islandijos patirtimi. Ji viliasi, kad užsimezgusi graži draugystė su islandais tęsis ir ateityje, specialistai dar ne kartą vyks vieni pas kitus dalytis patirtimi, mokytis vieni iš kitų.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko