Tėvai susirūpinę – ribojamos negalią turinčių vaikų galimybės

1/2
Teksto dydis:

Negalią turinčių vaikų tėvai susirūpinę, kad jų atžaloms Vilniaus miesto savivaldybė užkerta galimybes lankyti bendrojo lavinimo darželius su kitais mažaisiais – jie priversti rinktis tik specialiąsias ugdymo įstaigas.

Buvo pasiūlytas specialusis darželis

Irina Černiukė augina 4 vaikus, vienas iš jų gimė su negalia. Berniukui buvo nustatytas piktybinis auglys – neuroblastoma – stuburo kanale, o tai paveikė jo vystymąsi. Gabrieliui jau 2,5 metų, todėl jis lanko darželį. Kai mama rinkosi ugdymo įstaigą, įsivaizdavo, kad jos sūnus turėtų augti ir būti ugdomas tarp kitų vaikų. Juk paprastai mažyliai su tokia diagnoze turi tik judėjimo sutrikimų, todėl su nedidele pagalba tikrai gali pritapti bendrojo ugdymo įstaigoje. Tačiau bandydama registruoti sūnų į darželį Vilniaus miesto savivaldybės elektroninėje sistemoje, mama susidūrė su problema – vos pažymėjus, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, sistema neleido registruoti jo į įprastą darželį. Buvo siūlomos tik specialiosios ugdymo įstaigos.

Irina sako negalėjusi įsivaizduoti, kad jos vaikas, neturintis protinio atsilikimo, būtų ugdomas su proto negalią turinčiais vaikais. Ne dėl to, kad jie kokie nors blogi, bet šie vaikai paprastai nekalba, jų vystymasis lėtesnis, o tokiame amžiuje labai svarbus mokymasis iš kitų. Mama tikina, kad buvimas kalbančių vaikų aplinkoje ir Gabrieliui padėtų greičiau vystytis. I. Černiukė kreipėsi į savivaldybę klausdama, kodėl sistema neleidžia registruoti sūnaus į įprastą darželį.

Pasak mamos, jai buvo paaiškinta, kad šiuo metu yra tokia tvarka, pasiūlyta apsilankyti specialiuosiuose darželiuose, pasidomėti, kaip ten vyksta ugdymas. Ji taip ir padarė. Darželiai Irinai padarė neblogą įspūdį – akivaizdu, kad ten dirbantys pedagogai stengiasi sukurti kuo geresnes sąlygas įvairių poreikių turintiems vaikams. Vis dėlto mamai buvo nepriimtina, kad jos sūnus bus ugdomas atskiroje, specialioje įstaigoje.

Norėtų būti kartu su kitais

Moteris sako kalbėjusi su darželio, kurį lanko jos kitas sūnus, auklėtojomis, ir suprato, kad jei vis dėlto ryšis kovoti ir išsireikalaus, kad jiems būtų skirta vieta įprastame darželyje, nebus laimingas nei vaikas, nei auklėtojos. Esą yra buvę atvejų, kai darželis turėjo vaikų su specialiaisiais poreikiais, tačiau nebuvo skirta jokios pagalbos, taigi visa našta teko auklėtojoms. O juk jos ir taip dirba su dideliu būriu mažylių. Remdamasi šiais argumentais, be to, suprasdama, kad vaikui darželyje nebus užtikrinama reikiama pagalba, moteris vis dėlto pasirinko specialiąją ugdymo įstaigą.

Ji sako neturinti jokių priekaištų darželiui – sūnus gauna kineziterapeuto, logopedo ir kitą reikalingą specialistų pagalbą. Gabrielius padarė didelę pažangą – pradėjo vaikščioti su vaikštyne, o tai pranoko gydytojų lūkesčius. Tačiau sūnaus kalbos raida atsilieka nuo bendraamžių. Mama mano, kad Gabrieliaus kalbinė raiška pagerėtų, jei jis būtų kalbančių vaikų būryje. Ji sako domėjusis netgi galimybe leisti sūnų į privatų darželį. Kai kurios įstaigos iš karto pasakė, kad nėra pajėgūs priimti tokio vaiko. Padėti sutinka „Vaikystės sodas“. Tačiau į šią įstaigą ne taip lengva patekti, be to, tektų mokėti ne tik įprastą darželio mokestį, bet ir už vaiko padėjėjo darbą.

Irina sako, kad tėvams labai trūksta informacijos apie jų teises ir galimybes. Neaišku, kur ieškoti pagalbos, nebent vienas iš kito ką nors sužino. Paprastai jie patys turi kovoti už tai, kas, atrodytų, numatyta teisės aktuose.

Turime teisę būti kartu su kitais

Pasak Lietuvos Spina Bifida ir hidrocefalijos asociacijos valdybos narės Rūtos Udraitės-Mikalauskienės, su šia problema susiduria ne vienintelė Irina. Daugelis mamų, pamačiusios, kad sistema neleidžia registruotis į įprastus darželius, renkasi specialiąsias ugdymo įstaigas, nors supranta, kad dėl to nukenčia vaiko socializacija. Pasak R. Udraitės-Mikalauskienės, neįgalius vaikus auginantys tėvai yra pavargę, jie nebenori su niekuo kovoti ar ieškoti teisybės. Be to, akivaizdu, kad įprasto ugdymo įstaigoje pagalba tokiam vaikui yra nepakankama, viskas užkraunama ant auklėtojų pečių, todėl problemą reikia spręsti sistemiškai.

Dėl šios diskriminacijos į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi ir Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija. Jos direktorės pavaduotoja Ilona Jasaitytė sako, kad tėvai, norintys, kad jų vaikas eitų darželį su įprastinės raidos vaikais, registracijos į darželius sistemoje priversti slėpti jo negalią. Jos teigimu, daugelis tėvų vis dar renkasi specialiąsias mokyklas, nes ten dirba daugiau specialistų, teikiama didesnė pagalba, tačiau nėra labai svarbaus dalyko – socializacijos. Dėl to vaikams, ypač proto negalią turintiesiems, vėliau sunku prisitaikyti visuomenėje.

I. Jasaitytė įsitikinusi, kad specialiųjų poreikių vaikams neturi būti užkertama galimybė rinktis ugdymo įstaigą. „Vaikai su lengvesne ir vidutine negalia turi teisę į įprastinės raidos vaikų darželį Lengvą ar vidutinį intelekto sutrikimą turintys vaikai gali puikiai pritapti įprastinės raidos vaikų darželiuose“, – įsitikinusi I. Jasaitytė. Jos manymu, elektroninėje registravimo į švietimo įstaigas sistemoje turėtų būti užduodama daugiau klausimų apie vaiko specialiuosius poreikius: ar tai yra fizinė negalia, ar proto, alergija ir pan. Taip pat turėtų būti suteikiama galimybė pasirinkti darželius pagal aktualius kriterijus – tarkim, ar yra pandusas, ar ne.

Vis dėlto I. Jasaitytė nusiteikusi viltingai – savivaldybė atsižvelgė į Asociacijos siūlymus ir pažadėjo keisti dabartinę registracijos sistemą. Taip pat pažadėta, kad neįgaliam vaikui darželyje prireikus asistento, pagalbininko, tikrai tam bus skirti reikalingi etatai ir pinigai.

Komentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Daiva Vaišnorienė

Ministerija nepritaria tokiam ribojimui. Švietimo politikos siekis yra įtraukusis ugdymas, t. y. kad visi vaikai ugdytųsi ugdomi kartu su bendraamžiais ir nebūtų skirstomi negalės požymiu į specialiosios paskirties įstaigas, kad būtų pašalintos teisinės ir organizacinės kliūtys, trukdančios specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams dalyvauti bendrojoje ugdymo sistemoje kartu su savo bendraamžiais. Į specialiosios paskirties įstaigas vaikai turi būti priimami tik išskirtiniais atvejais, jei tai rekomenduoja Pedagoginė psichologinė ar Švietimo pagalbos tarnyba, ir tik tėvams sutikus.

Jei vaikui reikalinga ypatinga pagalba, savivaldybėms rekomenduojame bendrosios paskirties įstaigose steigti specialias grupes. Kadangi savivaldybės vis dar turi specialiųjų paskirčių įstaigų, žinoma, kad jose turėtų būti sudaromos ypatingos sąlygos ir teikiamos tos paslaugos, kurių kol kas negali suteikti bendrosios paskirties įstaigos. Bet kuriuo atveju ugdymo įstaigą turėtų rinktis tėvai.

Vaiko interesai – gauti kuo geresnį jo poreikius atitinkantį ugdymą ir švietimo pagalbą. Ugdymas turi auginti vaiko galias ir gebėjimus. Šiandien su apgailestavimu turime pasakyti, kad dalis ugdymo įstaigų yra nepasirengusios sukurti vaiko poreikius tenkinančią ugdymo aplinką, teikti būtiną švietimo pagalbą.

Į specialiosios paskirties įstaigas gali būti nukreipiami tie vaikai, kuriems yra nustatyti dideli ir labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Šiuos poreikius nustato Pedagoginė psichologinė ar Švietimo pagalbos tarnybos. Nepakanka neįgalumo nustatymo pažymos, kartais poreikių lygmenys gali skirtis, pavyzdžiui, vaiko fizinė negalia gali sudaryti tik vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, nes jam ši negalia juk netrukdo įgyti žinių, jei pritaikoma ugdymo aplinka.

Komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Kristina Cibulskytė

Šiuo metu elektroninėje darželių sistemoje tėvai, auginantys specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, registruodami prašymą lankyti darželį, pažymėję specialiuosius poreikius, turi galimybę rinktis tik vieną iš devynių sostinės darželių: lietuvių ugdomąja kalba „Aitvaras“, „Čiauškutis“, „Rūta“, „Žolynėlis“ ir „Sakalėlis“, rusų ugdomąja kalba – „Coliukė“, „Daigelis“, „Vaivorykštė“, rusų ir lenkų ugdomosiomis kalbomis – „Prie pasakų parko“. Iki šiol nebuvo galimybių registruojant prašymą į darželius vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais pasirinkti ir kitus darželius, nes nebuvo išreikšta ir tokio poreikio.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama integruoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir atsižvelgdama į atsirandantį poreikį, tėvų prašymus ir Žmonių su Dauno sindromu bei jų globėjų asociacijos atstovų kreipimąsi, planuoja tobulinti sistemą ir atlikti atitinkamus pakeitimus, kurie leistų dar labiau padidinti sistemos efektyvumą ir rinktis bendrojo ugdymo darželius visiems norintiesiems. Taip būtų sudaryta galimybė tėvams teikti prašymus ne tik į specialiųjų ugdymo poreikių vaikų eilę, bet ir į bendrąją vaikų priėmimo į ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo (priešmokyklinio amžiaus vaikams) įstaigų vaikų laukimo eilę.

Vilniaus miesto savivaldybė bendradarbiauja su Žmonių su Dauno sindromu bei jų globėjų asociacijos atstovais ir susitarė kartu rinktis efektyviausius sprendimo būdus siekiant integruoti vieną iš jautriausių bendruomenės narių į bendrojo ugdymo darželius. Savivaldybė pasirengusi skirti papildomus reikiamus specialistus ir kitą pagalbą, reikalingą kokybiškam vaikų ugdymui beisėkmingai integracijai.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko