Psichiatrijos klinikos žada atsižvelgti į Seimo kontrolieriaus pastabas

1/1
Teksto dydis:

Seimo kontrolieriaus tarnybos Žmogaus teisių biuro patarėjai, neseniai vertinę, kaip užtikrinamos pacientų teisės dviejose gydymo įstaigose – Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, pastebėjo kai kurių trūkumų. Vis dėlto, pasak Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus, jie nėra esminiai. Svarbu, kad ligoninėse besigydantys žmonės pernelyg nesiskundžia gyvenimo sąlygomis ir yra patenkinti personalo darbu.

Žmogaus teisių pažeidimai – įvairūs

Pasak Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto, pastebėti trūkumai dažniausiai susiję su asmenų priverstinio hospitalizavimo teisiniu reguliavimu. „Tikrindami vertinome pacientų sveikatos priežiūrą ir paslaugų prieinamumą, žmonių saugumo užtikrinimą, priverstinį hospitalizavimą ir suvaržymų taikymą, darbuotojų elgesį su pacientais, jų laikymo ir higienos sąlygas, taip pat darbuotojų darbo sąlygas, pacientų maitinimą, informacijos prieinamumą ir kitus klausimus“, – teigia A. Normantas.

Per patikrinimus bendrauta su psichinės sveikatos priežiūros įstaigų administracijos ir kitais darbuotojais, pacientais, jų artimaisiais, taip pat apžiūrėtos įstaigų patalpos, išnagrinėta įstaigų vadovų patvirtinta dokumentacija. Abiejose gydymo įstaigose nustatyta tam tikrų trūkumų, tačiau Seimo kontrolieriaus ataskaitoje pabrėžiama, kad nė vienoje jų pacientai nesiskundė personalo dėmesio stoka, visi teigiamai atsiliepė apie čia dirbančių specialistų darbą. Seimo kontrolieriaus išvadose taip pat rašoma, kad abiejose klinikose užtikrinamas pacientų ir darbuotojų saugumas, taikomos tinkamos saugos priemonės, vykdoma savižudybių prevencija.

Pasak A. Normanto, priverstinis hospitalizavimas gydymo įstaigose kol kas neatsietas nuo gydymo priverstinai, nors tai numatyta tarptautinėse rekomendacijose. „Net priverstinai hospitalizuotas žmogus turi teisę atsisakyti gydymo ar medicininių intervencijų. Tačiau reikia pabrėžti, kad priverstinės priemonės lankytose įstaigose nėra taikomos dažnai – nenustatyta atvejų, kad jos būtų naudotos kaip nuobauda už pažeidimus. Priemones taikantys sveikatos priežiūros darbuotojai yra parengti atlikti tokius veiksmus“, – teigiama Seimo kontrolieriaus ataskaitoje.

Dar vienas trūkumas – ne visada tinkamai atstovaujama pacientams ir jų teisėms teismuose. „Teismas nėra įpareigotas siekti nuo įstaigos, inicijavusios priverstinį hospitalizavimą, nepriklausomo psichiatro nuomonės. Pacientai pasirašytinai supažindinami su teismo nutartimi pratęsti priverstinį jų hospitalizavimą ir gydymą. Tačiau tais atvejais, kai žmonės atsisako pasirašyti, tai ne visuomet raštu patvirtina įstaigos darbuotojai“, – teigiama ataskaitoje.

Seimo kontrolieriaus ataskaitoje kritikuojama ir tai, kad pacientų palatos nuolat stebimos vaizdo kameromis ir duomenys tvarkomi sveikatos apsaugos tikslais. „Kauno klinikose jis nėra suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, todėl sudaro prielaidas pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytus teisėto vaizdo stebėjimo kriterijus, sąlygas ir reikalavimus“, – pabrėžiama ataskaitoje.

Ne visada užtikrinamos tinkamos sąlygos pacientams

Seimo kontrolieriaus ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį pastebima, kad tikrintose įstaigose ne visada sudaromos tinkamos sąlygos besigydantiems pacientams.

Štai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ūmių psichozių ir Gerontopsichiatrijos skyrių patalpoms būtinas remontas. „Higienos patalpas būtina pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims, skyriuose nepakanka minimalaus palatos ploto vienam pacientui. Neužtikrinamas pacientų privatumas asmens higienos patalpose: kai kur tualetų kabinas skiriančios pertvaros yra per žemos ir be durelių, patalpų duryse nėra specialių užraktų, kurie jiems suteiktų galimybę užsirakinti iš vidaus, tačiau netrukdytų darbuotojams, prireikus, atrakinti duris“, – teigiama ataskaitoje.

Be to, Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro palatose ir koridoriuose trūksta spintų pacientų rūbams, pacientų higienos patalpose nėra tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių, skysto muilo dozatorių. Gydymo įstaigose taip pat nėra privačios erdvės, skirtos pacientams lankyti.

Vis dėlto ataskaitoje teigiama, kad pacientai gydymosi įstaigų tvarka patenkinti. „Reikia pabrėžti, kad Kauno klinikos ir Vilniaus centro pacientai buvo patenkinti gydymo įstaigų tvarka, švara pacientų palatose ir bendrojo naudojimo patalpose. Pacientai neturėjo nusiskundimų dėl palatų aprūpinimo baldais ar kitomis rakinamomis erdvėmis, kuriose jie galėtų laikyti savo asmeninius daiktus“, – sako A. Normantas.

M. Marcinkevičiaus teigimu, Seimo kontrolieriaus pastebėti trūkumai puikiai žinomi ir ligoninės darbuotojams. „Jie bus pašalinti tuomet, kai persikelsime į naujas patalpas. Šiuo metu naujo korpuso statybų procesas jau vyksta, gauti statybos leidimai. Vilniaus miesto savivaldybė leido parduoti senus pastatus, o už gautas lėšas pasistatyti naujus, modernius. Deja, mūsų ligoninės pastatai statyti ne kaip ligoninė, o kaip užmiesčio vilos, jie priskiriami kultūros paveldui, todėl tvarkytis čia taip, kaip norėtume, negalime“, – pabrėžia direktorius.

Pageidauja daugiau psichoterapeuto paslaugų

Seimo kontrolieriaus ataskaitoje pabrėžiama, kad abiejose tikrintose gydymo įstaigose pacientams taikomą medikamentinį gydymą papildo įvairios užimtumo ir meno terapijos veiklos. Užsiėmimus paskiria gydantys gydytojai, kurie, įvertinę paciento sveikatos būklę, nustato užsiėmimų pobūdį ir kiekį. Pacientams rengiami tiek grupiniai, tiek individualūs užsiėmimai. Dalyvių grupės sudaromos pagal nustatytas psichikos sutrikimų diagnozes. Vis dėlto pacientai pageidautų gauti daugiau individualių psichoterapijos paslaugų, ypač stinga individualių psichologo konsultacijų.

„Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre dalis kalbintų pacientų nurodė, jog, atvykus į įstaigą dėl suicido grėsmės, jiems nebuvo suteikta galimybė nedelsiant individualiai pasikalbėti su psichologu“, – sako A. Normantas.

Pasak M. Marcinkevičiaus, Sveikatos draudimo fondas psichologo paslaugų neapmoka. Nepaisant to, įstaigoje dirba daugiau nei dvi dešimtys psichologų. „Kol kas mūsų įstaigoje nėra galimybės gauti psichologo paslaugų naktį, bet žmogus bet kuriuo metu gali pasikalbėti su budinčiu psichiatru. Visą parą žmones priima ir Krizių intervencijos centras, vieninteliai Lietuvoje turime įkūrę Savižudybių prevencijos skyrių. Taigi manau, kad žmogus, turintis suicidinių minčių, ir dabar mūsų centre gali gauti reikiamą pagalbą“, – teigia M. Marcinkevičius. Vis dėlto įstaigos vadovas pabrėžia, kad į Seimo kontrolieriaus pastabas žadama atsižvelgti, bus ieškoma galimybių psichologo paslaugas teikti visą parą.

Lėšų trūkumu M. Marcinkevičius paaiškina ir Seimo kontrolieriaus išsakytas pastabas dėl pernelyg mažų darbuotojų atlyginimų, jiems per retai rengiamų specialių mokymų. „Jau dabar daugiau nei 80 proc. gaunamų lėšų atitenka darbo užmokesčiui. Didinti juos nebėra iš ko. Reikia dar susimokėti ir už komunalines, kitas paslaugas. Atlyginimų dydį riboja ne tik padėtis mūsų ligoninėje, bet ir Lietuvoje“, – aiškina įstaigos vadovas.

Sieks pašalinti pastebėtus trūkumus

Pasak M. Marcinkevičiaus, panašūs Seimo kontrolierių patikrinimai yra puikus būdas pažvelgti į savo darbą iš šalies, sužinoti savo trūkumus, ieškoti būdų jiems šalinti. „Tikrinimas buvo konstruktyvus, juolab kad jį atliekant dalyvavo ir teisininkai. Seimo kontrolieriaus pateikti siūlymai, ką galima padaryti geriau, kaip patobulinti teisinę įstaigų bazę, yra labai naudingi. Išvadas aptarėme drauge su Seimo kontrolieriais. Džiugu, kad tikrintojai nesulaukė pacientų nusiskundimų nei dėl priverstinio guldymo į ligonines, nei dėl personalo darbo. Pagrindinis mūsų tikslas – pacientų gerovė. Į rekomendacijas dėl dokumentų rengimo tobulinimo būtinai atsižvelgsime“, – teigia M. Marcinkevičius.

Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į per patikrinimus nustatytas aplinkybes, pateikė rekomendacijas LR sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, LR teisingumo ministrei Mildai Vainiūtei, taip pat Lietuvos Advokatų tarybai, kokiais būdais pastebėti trūkumai galėtų būtų pašalinti.

M. Marcinkevičius džiaugiasi susiklosčiusiais gerais santykiais su Seimo kontrolieriaus tarnyba. „Šio patikrinimo tikslas – ne bausti įstaigos vadovus ir darbuotojus. Tai – trūkumų nustatymas ir rekomendacijos, ką galima daryti geriau. Mums tai – nuolatinio darbo tobulinant pacientams teikiamų paslaugų kokybę tąsa“, – pabrėžia Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko