Nepaisydami iššūkių Lietuvos kurtieji atranda kelią į visuomeninį gyvenimą

1/11
Teksto dydis:

LR Seime vyko tarptautinė konferencija „Lietuvos kurtieji Europos ir pasaulio kontekste“, skirta Lietuvos kurčiųjų draugijai itin svarbioms datoms paminėti: 25 metų narystei pasaulinėje ir 10 metų –Europos kurčiųjų organizacijose. Šis susitikimas suteikė galimybę išgirsti vieniems kitus – ne tiesiogine prasme, bet ieškant socialinio dialogo tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų.

Lietuvos kurčiųjų draugijai darbų nestinga

Pasak LR Seimo narės ir vienos iš konferencijos moderatorių Ramintos Popovienės, apie 7 proc. Lietuvos žmonių turi negalią, o maždaug 4–6 proc. iš jų – būtent klausos sutrikimų. Pastarieji vis dar susiduria su daugybe iššūkių viešuose renginiuose, įstaigose ir kitur. Šias problemas jau beveik 80 metų sprendžia Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD).

LKD prezidentas Vytautas Pivoras konferencijoje apžvelgė organizacijos pasiekimus: sudarytos sąlygos kurtiesiems studijuoti aukštosiose mokyklose, įgyvendintas įsidarbinti padedantis projektas „Darbo link“, LKD sukurta interneto svetainė, orientuota į kurčiųjų bendruomenę, bet suprantama ir likusiai visuomenės daliai. V. Pivoras atkreipė dėmesį, kad draugija dar turi daug darbų: plėtoti klausos negalią turinčių asmenų socialinio dalyvavimo strategiją, kelti gestų kalbos prestižą visuomenėje, sudaryti sąlygas kurtiems vaikams mokytis gestų kalbos, puoselėti kurčiųjų kultūros identitetą, ir patikino, kad viso to pasiekti draugija ketina palengva.

Raktas į visuomeninį gyvenimą – informacija

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos (LGKVA) prezidentė Ramunė Leonavičienė susirinkusiuosius kvietė pakalbėti apie vis dar labai opią ir klausos negalią turinčių žmonių atskirtį didinančią problemą – informacijos gimtąja kalba trūkumą. R. Leonavičienė atkreipė dėmesį, kad įkūrus gestų kalbos vertėjų centrus, didėjant vertėjų skaičiui, aktyvėja ir kurčiųjų bendruomenė, tačiau apgailestavo, kad gestų kalbos vertėjų vis dar yra nepakankamai. Jų ypač stinga aktyviam, studijuojančiam, dirbančiam jaunimui. LGKVA prezidentei pritaria ir Vilniaus kolegijoje gestų kalbos vertėjams dėstantis Mantrimas Danielius. Jis svarstė, kodėl daug vertėjų programą baigusių gerų studentų nedirba pagal specialybę – gal dėl nedidelio darbo užmokesčio, gal dėl to, kad laisvai samdomas vertėjas kurtiesiems nėra valstybės finansuojama paslauga, o apmokami tik numatyti vertėjų etatai. M. Danielius ragino gestų kalbos vertėjams pasiūlyti lankstesnes darbo sąlygas.

Latvijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, didžioji dalis kurtiesiems reikalingų paslaugų yra sutelktos kurčiųjų organizacijose, reabilitacijos centruose, tad žmonės, norėdami gestų kalba gauti informacijos apie svarbiausius visuomenėje, sveikatos apsaugos ir teisinėje sistemoje vykstančius pokyčius ar kitomis rūpimomis temomis, turi patys ateiti arba prašyti gestų kalbos vertėjo pagalbos už organizacijų ribų. Kaimyninėje šalyje bandoma pereiti prie greitesnio ir patogesnio vertimo paslaugų teikimo būdo – naudojantis mobiliosiomis technologijomis. Vertėjai vis dažniau dirba nuotoliniu būdu. Tokios paslaugos jau įprastos Švedijoje, kur yra teikiamos visą parą.

Technologijas naudoti informacijos neprieinamumo barjerui mažinti sugalvojo ir Kroatija. Šalyje veikia mobilioji programa, skirta ir sostinės lankytojams, ir keliaujantiems po visą šalį. Naudojantis šia programa informacija apie muziejus, lankomus objektus ir kitus keliaujant svarbius dalykus tapo lengvai prieinama gestų – tiek kroatų, tiek tarptautine – kalba. Programoje taip pat yra trumpas pašnekesių žodynėlis. Kroatijoje, kaip ir Lietuvoje, vertėjų neužtenka, tačiau šioje šalyje pasirūpinta, kad vertėjas būtinai dalyvautų, kai kurčiajam prireikia policijos ir teismo paslaugų, taip pat suteikiama kompensacijų kelionėms ir jose reikalingoms vertėjo paslaugoms apmokėti.

Integraciją į ugdymo įstaigas sunkina kalbos barjeras

Su kokiomis problemomis susiduria klausos negalią turintieji ugdymo centruose ir universitetuose, pasakojo Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos (LKJA) prezidentė Erika Jočytė. Mergina pastebėjo, kad ugdymo įstaigų darbuotojams trūksta elementarių gestų kalbos žinių. Pavyzdžiui, budėtojai, administracijos darbuotojai nemoka net pagrindinių gestų, tad negali susikalbėti su atėjusiais kurčiaisiais tėvais. Tarpininkaujant vertėjui bendraujama ir su psichologais.

E. Jočytė atkreipė dėmesį, jog iki šiol trūksta klausos negalią turinčių vaikų saviraiškos galimybių, jiems pateikiama pernelyg mažai informacijos apie tai, kokį gyvenimo kelią jie gali rinktis po vidurinės mokyklos: kur stoti, ką toliau daryti, jei nenori studijuoti universitete. Siekiant įveikti tokius ir panašius sunkumus, Didžiojoje Britanijoje kiekvienam vaikui, kuriam nustatyta klausos negalia, kuriamas vaikystės planas. Šis planas kasmet peržiūrimas, įvertinama, kokie yra vaiko poreikiai, numatoma, kaip juos patenkinti. Pavyzdžiui, gali būti svarstoma, kokios pagalbos reikia vaikui ir šeimai, kad kurčiasis augdamas turėtų galimybę ugdyti kalbos įgūdžius. Itin reikšminga tai, kad jau nuo 16 metų jaunuoliai patys dalyvauja kuriant tolesnį planą ir pasako, kokios paramos jiems reikia, kad turėtų lygias galimybes mokytis ir įgyti norimą išsilavinimą.

Apibūdindama Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių klausos negalią turinčių jaunuolių padėtį, LKJA prezidentė pasakojo, jog jiems vis dar neprieinamos labai svarbios konspektuotojo paslaugos, neretai nepritaikyta ir paskaitų medžiaga. Pavyzdžiui, paskaitoje pateikiama vaizdo medžiaga būna be subtitrų arba anglų kalba, tad gestų kalbos vertėjas ne visada gali tinkamai išversti. Be to, pasak E. Jočytės, išlieka ne visada tikslaus vertimo problema, ypač kai aiškinamos specifinės temos, pavyzdžiui, mokantis tiksliųjų mokslų. Klausos negalią turinčiojo ryšys su dėstytojais ir kitais studentais taip pat neretai sudėtingas – kurtieji jaučiasi nuo grupės nutolę. Bendramoksliai ir dėstytojai nėra linkę pasidalinti savo užrašais, konspektais.

Daug universitetų, pasirengusių išsilavinimą suteikti klausos negalią turintiems studentams, yra Kroatijoje – čia aukštasis mokslas jiems yra nemokamas. Vertėjo ir kitos klausos negalią turintiems studentams reikalingos paslaugos suteikiamos ir Didžiojoje Britanijoje, tad šalyje yra daug aukštosiose mokyklose studijuojančių kurčiųjų, jie tampa mokslininkais, verslininkais, įgyja gydytojo, psichologo, mokytojo ir kitų specialybių.

Užsienio šalių patirtis atskleidžia, kad yra daug įvairių būdų mažinti kalbinius barjerus ir stiprinti kurčiųjų indėlį į visuomenę. Galima pasidžiaugti, kad, nepaisant visų Lietuvoje kurtiesiems kylančių iššūkių, jie atrado raktą į gražų gyvenimą: per gestų kalbos vertėją – į darbą, į visuomeninį gyvenimą.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko