Gestų kalbos vertėjų rengimas: 15 metų patirtis ir kokybė

1/4
Teksto dydis:

Vilniaus kolegija – vienintelė šalies aukštoji mokykla, kuri rengia lietuvių gestų kalbos vertėjus. Trejus studijų metus čia tobulinamos lietuvių gestų kalbos bei vertimo žinios ir gaunami tarptautinės gestų kalbos pagrindai. Lietuvių gestų kalbos vertėjo studijos išskirtinės dar ir todėl, kad paskaitas veda ir kurtieji, ir girdintys dėstytojai.

2002 metais įsteigtas studijas iki šiol baigė 171 vertėjas. Kiek mažiau negu pusė absolventų liko ištikimi savo pasirinkimui ir šiuo metu dirba pagal specialybę. Šiemet šią studijų programą pasirinko 11 absolventų, tai 12-oji studijas pradedanti gestų kalbos vertėjų laida.

Studijų programa nuolat tobulinama

Per pastaruosius 15 metų gestų kalbos vertimo studijų programa buvo ne kartą tobulinta. Studijų iniciatorius ir organizatorius, lietuvių gestų kalbos lingvistas Mantrimas Danielius, skaitantis kalbotyros ir gestotyros paskaitas būsimiesiems vertėjams, pripažįsta – studijos 2002 ir 2017 metais nesulyginamos. „Pradėjome turėdami 2 filmavimo kameras, 3 vaizdo magnetofonus ir 3 televizorius. Mokymo priemonių nebuvo. Visą vaizdo medžiagą filmuodavome patys. Kiek įmanoma, rėmėmės analogiška amerikiečių sukurta medžiaga. Viską paruošti patiems originaliai nebuvo jokių galimybių“, – neslepia dėstytojas.

„Pačioje studijų pradžioje į lektorių komandą prisikalbinau ką tik vidurinę mokyklą baigusį kurčiąjį vaikinuką. Toks žmogus labai tiko – vartojo gyvą, įvairią gestų kalbą. Ramūnas Rentelis buvo ir išskirtinė asmenybė: labai lakios vaizduotės, ypač komunikabilus, išradingas dėstytojas. Jis visą auditoriją užkrėsdavo gera nuotaika, sugalvodavo intriguojančių užduočių. Paskaitų planus ruošdavome paryčiais, dieną skaitydavome paskaitas, o vakarais tyrinėdavome gestų kalbą. Su Ramūnu net juokavome, kad taupytume laiką kartu apsigyvenę“, – šypsosi M. Danielius.

Per šiuos 15 metų parengti ir įgyvendinti du nacionaliniai ES struktūrinių fondų lėšomis finansuoti projektai. Taip dėstytojams atsirado galimybė kelti kvalifikaciją, studentams – tobulinti vertimo įgūdžius. Projektų naudą gavo vertėjų centruose dirbantys vertėjai, buvo parengta lietuvių gestų kalbos mokytojų. Nesitraukdami iš darbo ar studijų vietų sistemos specialistai ir bendruomenės nariai turėjo progą išklausyti Europoje pripažintų ir vertinamų gestų kalbos srities autoritetų paskaitų. Projektų lėšomis parengta vertingos metodinės tekstinės ir vaizdinės mokymo medžiagos, taip pat įrengtos dvi lietuvių gestų kalbos ir vertimo auditorijos su reikiama kompiuterine įranga.

O štai šiemet mokslus pradedantys pirmakursiai jau mokysis ir pagal naują Studijų kokybės vertinimo centro patvirtintą programą. Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė teigia, kad dabar studijos dar labiau orientuotos į praktines žinias, numatyta, kad kai kuriuos teorijos dalykus studentai daugiausia mokysis savarankiškai. Anksčiau praktikos buvo mėnesio trukmės ir retos, o dabar jos bus vienos dienos, bet kas savaitę. Taip siekiama, kad kuo anksčiau ir daugiau būsimieji specialistai pradėtų bendrauti su kurčiųjų bendruomene, pažintų kurčiųjų kultūrą, būtų bendruomenėje matomi, įsimenami.

Iššūkių netrūksta ir dabar

V. Juškienė labai vertina stiprią socialinę partnerystę, kuri sieja Vilniaus kolegiją su visomis kurčiųjų įstaigomis ir organizacijomis, tačiau pripažįsta, kad nuolatinių ieškojimų kelyje netrūksta ir iššūkių. Štai vienas jų – kurčiųjų dėstytojų stygius. Unikaliai specialybei, anot dekanės, reikia ir unikalių dėstytojų: atitinkančių ne tik išsilavinimo, kvalifikacijos reikalavimus, bet ir nestokojančių pedagoginių gabumų, išskirtinių žmogiškųjų savybių. Kurčiųjų bendruomenė nedidelė ir, pasak pašnekovės, pačius gabiausius ir geriausią išsilavinimą įgijusius kurčiuosius jau sunkiai pasidalina su kurčiaisiais susijusios įstaigos ir organizacijos. Kai šiemet svajonių darbą gavo ir kolegijoje dirbti tik kelias valandas liko viena patyrusi klausos negalią turinti lektorė, jai pamainos teko ieškoti net užsienyje.

2016-aisiais gestų kalbos vertėjo specialybės ėmė mokytis kurtieji asmenys. Klausos negalią turinčių studentų buvo ir anksčiau, tačiau jų klausa buvo pakankama, kad paskaitose būtų galima lietuvių kalba remtis kaip pagrindine. Nuo pernai vertimo, komunikacijos, specialybės kalbos dalykams jau reikia ir vertimo paslaugų, nes tos pačios grupės studentų pirmoji kalba skiriasi. Todėl studijų programą tenka vis labiau individualizuoti, taikyti pagal kiekvieno studento poreikius. Stengiamasi užtikrinti, kad visi studentai jaustųsi vienodai gerai, tačiau gestų kalbos vertėjų iki šiol Lietuvoje vis dar stokojama.

„Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro administracija, su kuria neseniai kalbėjomės apie mūsų vertimo poreikius, sunerimusi. Su rugsėjo 1-osios skambučiu į auditorijas sėdo ir daug kitose srityse studijuojančių klausos negalią turinčių studentų ir mokinių, nuolat auga ir kurčiųjų bendruomenės kasdieniai poreikiai, šalyje vykdomi informacijos prieinamumo didinimo kurtiesiems projektai ir kita, tad ne tik Vilniaus – visiems vertėjų centrams didelis iššūkis patenkinti vis augančius gestų kalbos vertimo poreikius. Bet štai paradoksas – specialistų paruošiame, jų trūksta, bet įdarbinami jie ne visada, – atskleidė V. Juškienė. – Kad kasmet 5-iuose vertėjų centruose ir jų padaliniuose būtų galima įdarbinti daugiau vertėjų, turi atitinkamai didėti ir vertėjų centrų biudžetai. Tačiau, mano žiniomis, pastaraisiais metais lėšų pernelyg nedaugėjo.“

Dar vienas iššūkis, pasak V. Juškienės, – nedideli vertėjų atlyginimai, iš kurių dauguma absolventų tiesiog negali savarankiškai išgyventi. Dekanė supranta – dėl šios priežasties neretai atsitinka taip, kad nors kuriame nors vertėjų centre laisvų darbo vietų yra, bet darbo neturintis jaunas specialistas ten vykti atsisako ir renkasi geriau apmokamą darbą prie tėvų namų, bet ne pagal specialybę, arba emigruoja. „Siekiame būti sąžiningi su savo studentais. Jaučiamės atsakingi, kad juos tenkintų ne tik studijos, bet kad jie gautų darbą ir iš jo pragyventų. Kadangi pastaruoju metu didėja specialistų rengimo ir jų įsidarbinimo galimybių atskirtis, rimtai svarstome kitąmet į šią studijų programą studentų laikinai nepriimti“, – neslėpė V. Juškienė.

Studijas užklupo ir kitas aukštąsias mokyklas kamuojanti bėda – šiemet stojančiųjų sumažėjo. Tam įtakos gali turėti ne pati mažiausia studijų kaina: vienam studentui per metus jos atsieina 1740 Eur. Pasak pašnekovės, brangesnių studijų kolegijoje yra tik Menų ir kūrybinių technologijų fakultete. Kainą, anot dekanės, lemia daug veiksnių. Pavyzdžiui, vertėjų studijų kainą didina tai, kad dalį paskaitų veda kurčiojo ir girdinčio lektorių pora. Dar vienas veiksnys, dėl ko studijos brangsta, – studentų „nubyrėjimas“. Pusantro dešimtmečio statistika rodo, kad tik truputį daugiau kaip pusė lietuvių gestų kalbos vertimo studijas pasirinkusiųjų sugebėjo jas baigti. Vis dėlto šiuo klausimu Vilniaus kolegija neketina trauktis: geriau mažiau, bet gerų specialistų.

Specialybę renkasi ir dėl gestų kalbos „pikantiškumo“

Šiemet pirmąją gestų kalbos paskaitą pirmakursėms vertė dvi ką tik studijas baigusios Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėjos Rasa Širvelytė ir Erika Labanokaitė. Studentai neslėpė susižavėjimo jų įgūdžiais ir klausė: „Negi ir mes vos po trejų metų taip gebėsime?“ Jaunosios specialistės savo įpėdinius tikino, kad taip ir bus, ir dar pažadėjo, jog dirbti niekada nebus nuobodu.

Vienas dalykas yra bendras ir daugumai buvusių, ir esamų studentų – svarbiausiu specialybės pasirinkimo kriterijumi neretai tapo kalbos retumas, „pikantiškumas“. Ar tinka šiai specialybei, kalbintos studentės sakosi daug nesvarsčiusios. Šiųmetės pirmakursės prasitarė, kad jų sprendimui didelę įtaką padarė serialas „Sukeisti gyvenimai“, kuris leido bent šiek tiek priartėti prie klausos negalią turinčio žmogaus gyvenimo. Pasirodo, net tokie dalykai kartais lemia svarbiausius gyvenimo sprendimus.

Žinoma, gestų kalbos studijos nebuvo joks atsitiktinumas keturioms pirmakursėms, gerai pažįstančioms kurčiųjų pasaulį. Dovilės Matulienės tėvai, seneliai, sesuo ir vyras negirdi: „Mes visi nuo mažens kalbame gestų kalba. Viena ausim ir aš neprigirdžiu. Nelabai seniai buvau pakviesta prisijungti prie Kauno vertėjų centro komandos, tad turiu labai konkretų tikslą – sustiprinti vertimo įgūdžius ir tapti diplomuota vertėja.“ Ko siekia, žino ir Rūta Makarova, ir Ilona Daleckaitė, kurių tėvai taip pat negirdi. Ilona pasakoja, kad jau maža būdama, tėvams žiūrint aktualias laidas, serialus, tapdavo vertėja. Čia merginos atėjo išmokti paslaugas kurtiesiems teikti profesionaliai. Jurgita Jankutė-Meškinė – kurčioji, šiuo metu dirbanti Lietuvos kurčiųjų draugijoje interneto svetainės diktore. Gestų kalba ji bendrauja visą gyvenimą, tačiau jos dabartinės pareigos įpareigoja, kad gimtoji kalba būtų taisyklinga, sklandi, raiški. Tai ją ir atvedė į studijų auditoriją.

Tokia įvairi studentų auditorija turėtų būti nelengvas išbandymas kurčiajai gestų kalbos ir vertimo dalykų dėstytojai Linai Kankevičiūtei. Juolab kad tai pirmieji dėstytojos metai Vilniaus kolegijoje. Vis dėlto lektorė prieš auditoriją jaučiasi užtikrintai, mat panašios darbo patirties ji jau turi. Prieš 12 metų iš Lietuvos emigravusi moteris pasakoja, kad viename iš Londono gestų kalbos vertėjų centrų ji dirba gestų kalbos vertėjų koordinatore, atsakinga už jų darbo kokybės vertinimą, kvalifikacinius mokymus, ergonomišką paskirstymą po darbo vietas. „Su Vilniaus kolegija kol kas pasirašiau vieno semestro trukmės sutartį. Paskui pagal aplinkybes kartu su darbdaviu spręsiu, ką daryti toliau. Lietuvoje dirbsiu pirmojoje savaitės pusėje, Anglijoje – likusias dienas“, – planus atskleidžia pašnekovė.

Galimybė tobulėti dirbantiems vertėjams

2016 m. Švietimo ir mokslo ministerija patenkino Vilniaus kolegijos prašymą ir skyrė tikslinį finansavimą gestų kalbos vertėjų, kurie šį darbą jau dirba, bet neturi atitinkamo išsilavinimo, studijoms. Iš 29 pernai įstojusių studentų „tiksliukų“, kaip juos vadina fakultete, yra 13. Kadangi tai dirbantys žmonės, fakulteto administracija sudarė jiems sąlygas studijuoti pagal individualų studijų grafiką. „Tai ilgai lauktas ir labai geras sprendimas, – Vilniaus kolegijos iniciatyva džiaugiasi Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė. – Iki tol buvo taip, kad daug patirties turintys ir ką tik studijas baigę vertėjai pagal kvalifikaciją, o kartais ir darbo užmokestį buvo pastatyti į vieną gretą. Studijos šiems asmenims – tai ir motyvacija, ir atkurtas teisingumas. Gavę diplomus jie taip pat galės siekti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos ir didesnio atlyginimo.“

Sudarytomis sąlygomis įgyti teorinių žinių, praplėsti akiratį ir siekti profesinės karjeros patenkintos ir kaunietės vertėjos Vijolė Tadaravičienė ir Rima Montvilienė. Moterys pasakojo, kad, nepaisant jų turimos patirties, darbo specifikos išmanymo, studijos atvėrė naujus horizontus. Didėja kompetencija, dar kitaip atsiskleidė kurčiųjų bendruomenės poreikiai, neliko monotonijos. Moterims patinka draugiška, šilta studijų aplinka. Visgi studentės prisipažįsta: derinti darbą ir studijas nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš šalies.

Studijas jau baigusių ir sistemoje dirbti likusių gestų kalbos vertėjų optimizmas įkvepia. Pirmosios absolventų laidos vertėjos abejonių dėl savo apsisprendimo neturi. „Esame ten, kur ir norėjome būti“, – įsitikinusios vilnietės Elžbieta Gajevska ir Beata Soroko. Elžbieta neslepia, kad susidūrus su sudėtingomis situacijomis kyla įvairių minčių, net ir keisti darbą, bet pašnekovės tuoj pat patikina, kad pačias sunkiausias akimirkas padeda ištverti ne kas kita, kaip klientų pasitenkinimas jiems tinkamai suteikta paslauga, jų dėkingumo šypsenos.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko