Aurelijus Veryga: daugiau dėmesio psichikos ligų prevencijai

1/1
Teksto dydis:

Psichikos sveikata – neatsiejama kiekvieno žmogaus sveikatos dalis. Tačiau visuomenės psichikos sveikata prastėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dėl šių sutrikimų kenčia žmonių darbingumas, tarpusavio santykiai, neretai patiriama socialinė atskirtis, skurdas. Apie visuomenės psichikos sveikatos būklę Lietuvoje, būdus ir galimybes ją gerinti kalbamės su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvos visuomenės psichikos sveikata prasta. Kokias skaudžiausias problemas matote šioje srityje? Kaip vertinate Lietuvos pažangą per 25-erius metus?

Sveikatos negalima vertinti vienareikšmiškai – jos būklei įtakos turi tiek ekonominiai, tiek socialiniai veiksniai, tiek sveikatos priežiūros sistemos išvystymas. Ne paslaptis, kad Lietuva pasižymi nemažais socialiniais netolygumais, kurių vien tik sveikatos sistema išspręsti negali.

Psichikos sveikatos sutrikimai – didelė ekonominė ir socialinė našta visuomenei. Bendrasis vidaus produktas dėl turinčiųjų šių sutrikimų prarandamo darbingumo sumažėjo 3–4 proc. Bloga psichikos sveikata – dažniausia ankstyvo išėjimo į pensiją ir neįgalumo priežastis. Kaip ir visoje Europoje, Lietuvoje sergančiųjų psichikos sutrikimais nuolat daugėja. 2007 m. šalyje buvo fiksuoti 56, o 2015 m. – 73 atvejai 1000 gyventojų.

Ilgėjant gyventojų gyvenimo trukmei, daugėja sergančiųjų demencija ir Alzheimerio liga. 2007–2015 m. sergančiųjų demencija padaugėjo beveik 2,5 karto. Pagyvenusių žmonių psichikos sveikata blogėja ne tik dėl fiziologinių senėjimą lemiančių priežasčių, bet ir dėl socialinės aplinkos – vienatvės, saugumo stokos, emocinių išgyvenimų, socialinės, ekonominės padėties ir pan. Senatvinė silpnaprotystė ir emocijų sutrikimai – dažniausios pagyvenusiųjų negalios priežastys. Kita svarbi visuomenės psichikos sveikatos problema – daugėja sergančiųjų priklausomybės ligomis.

Pastaraisiais metais smarkiai išplėtotas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, sukurta infrastruktūra. Bendruomenėse sveikatos priežiūros paslaugas teikia 115 psichikos sveikatos centrų, visose savivaldybėse sveikatos stiprinimo paslaugas teikia visuomenės sveikatos biurai. Įsteigti psichiatrijos skyriai bendrojo profilio ligoninėse, plėtojamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, steigiami dienos stacionarai, krizių intervencijos, diferencijuoti kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai centrai. Bet vis dar trūksta kompleksinių paslaugų šeimoms, rizikos grupei priklausantiems asmenims. Trūksta tęstinės psichologinės, socialinės pagalbos.

Tačiau ne visuose psichikos sveikatos centruose teikiamos tinkamos paslaugos. Esama labai mažų psichikos sveikatos centrų, įkurtų prie šeimos gydytojų kabinetų. Jie, specialistų manymu, neatlieka funkcijų. Ar manote, kad finansavimas turėtų būti didesnis centrams, kurie dirba efektyviau?

Psichikos sveikatos centrai gauna lėšas pagal juose registruotų gyventojų skaičių. Šiuo metu ieškoma būdų, kaip diferencijuoti centrų teikiamas paslaugas, numatyti skirtingus paslaugų įkainius. Papildomai apmokamos skatinamosios paslaugos, pavyzdžiui, gydytojo psichiatro ir slaugytojo vizitai į namus pas neįgalius pacientus, kuriems dėl psichikos ir elgesio sutrikimų yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis. Taip pat daugiau lėšų skiriama už gerus pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros darbo rezultatus.

Šiuo metu spendžiama, kaip efektyviau panaudoti pirminei priežiūrai skirtas lėšas, kokias paslaugas diegti kaip skatinamąsias, tam skirti papildomą finansavimą. Gerai ir intensyviai dirbantys psichikos sveikatos centrai turi gauti ir adekvatų finansavimą.

Kol kas Lietuvoje didžioji dalis lėšų atitenka stacionariajam gydymui, daugiausia išleidžiama medikamentams. Remiantis neseniai specialistų atlikto tyrimo rezultatais, pacientai mano, kad efektyvesnė yra psichoterapija. Deja, ji prienama ne kiekvienam sergančiajam psichikos ligomis, ypač – rajonuose. Kaip ketinama keisti situaciją šioje srityje?

Reikia pripažinti, kad psichikos sveikatos centruose trūksta specialistų, dažniausia – psichologo, vaikų ir paauglių psichiatro – teikiamų paslaugų. Nuo 2016-ųjų vienam psichologui tenkantis gyventojų skaičiaus normatyvas psichikos sveikatos centre sumažintas nuo 40 tūkst. iki 20 tūkst. gyventojų. Tam iš PSDF biudžeto skirta 869 tūkst. eurų. Pacientams ir jų artimiesiems sudaryta galimybė kreiptis į psichologą ar į bet kurį psichikos sveikatos centro specialistą, teikiantį pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, be gydytojo siuntimo.

Šiuo metu darbo grupė rengia pasiūlymus, kaip optimizuoti pirminių psichikos sveikatos centrų veiklą, skatinti juose dirbančius specialistus teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų asmenims su savižudybės rizika, priklausomybės ligomis sergantiems pacientams bei jų šeimoms. Taip pat rengiama ir sveikatos (klinikinio) psichologo medicinos norma, ieškoma teisinių bei finansinių galimybių apmokėti psichologo konsultacijas bei psichologinę pagalbą iš PSDF lėšų. Numatytas ir papildomas finansavimas.

Pastaruoju metu priimta alkoholio ribojimo programa. Tačiau manoma, kad daugeliui žmonių svaigalai – būdas susidoroti su psichologinėmis problemomis. Ar lygiagrečiai bus kuriamas platesnis psichologinės pagalbos tinklas tokių problemų turintiems žmonėms?

Psichikos sveikatai, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kontrolei bei prevencijai stiprinti, priklausomybės ligų gydymo prieinamumui gerinti numatyta įgyvendinti daug priemonių panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Numatomas priklausomybės ligų centrų infrastruktūros modernizavimas. Tam bus skiriama iki 5,6 mln. eurų.

Bus siekiama gerinti priklausomybės ligų profilaktiką, diagnostiką, gydymo kokybę ir prieinamumą. Planuojama užtikrinti integruotos ankstyvosios intervencijos, priklausomybių gydymo, socialinės integracijos paslaugų teikimą, organizuoti sveikatos priežiūros ir kitų įstaigų specialistų, dirbančių su socialinės rizikos grupių asmenimis, mokymus, parengti priklausomybės ligų ankstyvosios diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodikas. Tam numatoma panaudoti iki 1,7 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama, kad kuo greičiau būtų nustatyti alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys, parengė ankstyvo išaiškinimo ir trumpųjų intervencijų priemones sveikatos priežiūros įstaigose. Už šių paslaugų teikimą medikai bus skatinami finansiškai.

Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bus parengtas psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugų finansavimo modelis, kad žmonėms, kurie tvirtai apsisprendė atsisakyti žalingų įpročių, būtų sudarytos galimybės resocializuotis, sustiprinti socialinius gebėjimus. Bus optimizuojama psichikos sveikatos centrų veikla, kad paslaugos būtų teikiamos laiku ir atitiktų realų poreikį. Tam numatoma skirti papildomą finansavimą.

Kas lemia tokį didelį savižudybių kiekį Lietuvoje, ar įvairios prevencinės programos veikia efektyviai?

Savižudybes lemia įvairūs rizikos veiksniai, ir jie yra labai individualūs. Vienos priežasties nebūna. Galima išskirti tiek psichologinius veiksnius, tokius kaip žmogaus psichologinis atsparumas, įgūdžiai ir reakcijos ištikus krizei, tiek socialinius, ekonominius veiksnius: socialinė atskirtis, ekonominės būklės nestabilumas, nedarbas ir panašiai.

Dažnas žmogus mano, kad kalbėti apie savo problemas, ieškoti pagalbos yra gėdinga. Sutrikus psichikos sveikatai, kreipiamasi visur, tik ne į specialistus. Lietuvoje šiuo metu didelis dėmesys skiriamas savižudybių prevencijai, rizikos veiksniams atpažinti. Organizuojamos savižudybių prevencijos socialinės kampanijos, siekiama mažinti stigmą, skatinama padėti kitiems. Kuriasi nusižudžiusiųjų artimųjų bendruomenė „Artimiems“ bei pagalbos sau grupės. Tiek didelėse, tiek mažose savivaldybėse jau yra gerų pavyzdžių, kai įvairių sektorių specialistai susitelkę kuria saugias bendruomenes.

Ar manote, kad vis dar pažeidžiamos žmogaus teisės gydant sergančiuosius psichikos ligomis? Koks Jūsų požiūris į priverstinę hospitalizaciją?

Priverstinio gydymo klausimas labai svarbus, siekiant užtikrinti psichikos sutrikimų turinčių žmonių teises. Lietuvoje taikomas priverstinio hospitalizavimo teisinis reglamentavimas atitinka daugelyje Europos valstybių taikomus principus. Priverstinai į ligonines guldomi sunkiomis psichikos ligomis sergantys žmonės, kai jiems būtinas atitinkamas gydymas ar hospitalizavimu siekiama apsaugoti kitų žmonių sveikatą ir saugumą.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, siekiama sukurti arba patobulinti priverstinio hospitalizavimo tvarką, mėginama sudaryti tarptautines geriausios klinikinės praktikos rekomendacijas. Šiuo metu parengtas naujas Psichikos sveikatos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama apsaugoti ir realizuoti pacientų teises, išsaugoti ir skatinti pacientų savarankiškumą, didinti jų įtraukimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime.

Psichikos sveikatos grąžinimas grindžiamas minimalios intervencijos principu, kuris reiškia, kad visų pirma dera taikyti nemedikamentines pagalbos priemones – psichologinį konsultavimą, krizių intervencines, įvairias psichoterapines technikas. Medikamentinius gydymo būdus numatoma skirti tik tuo atveju, jei minėtų priemonių nepakanka.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko