Žaidynės suvienijo neįgaliuosius iš visos Lietuvos

1/17
Teksto dydis:

Neįgaliųjų žaidynės Kaune vyksta jau dešimtą kartą.

Jos vyko Kaune.

S. Dariaus ir S. Girėno sporto centre.

Neįgalieji varžėsi 7 rungtyse.

Tai yra šaškės, šachmatai, bočia, krepšinis, baudų mėtymas į krepšį ir rankų lenkimas.

Dalyvavo apie 600 įvairios negalios žmonių.

Kai kurie visai nesitreniruoja ir tik varžybose pirmą kartą pabando žaisti.

Žaidynių direktorius ir Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas sako.

Kad šių žaidynių tikslas yra paskatinti neįgaliuosius daugiau judėti.

Ir sveikiau gyventi.

Kauno miesto neįgaliųjų draugijos nariai gali lankyti baseiną, žaisti akmenslydį.

Adolfas Bieliauskas iš Kaišiadorių sportuoja kasdien.

Žaidynėse jis laimėjo aukso medalį rankų lenkimo rungtyje.

Jis yra laimėjęs prizų ir kituose čempionatuose.

Adolfas juda neįgaliojo vežimėliu.

Jam amputuota koja.

Bet jis viskuo patenkintas ir nesiskundžia gyvenimu.

Adolfas sako.

Kad daug neįgaliųjų yra nuleidę rankas ir nelaimingi.

Kaišiadorių žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Ramūnas Adomaitis sako.

Kad žmogus turi daug judėti ir tada jam bus lengviau gyventi.

Jis nori į draugiją įtraukti jaunimo.

Ir paskatinti jį sportuoti.

Neįgalieji gali išbandyti įvairias sporto šakas.

Sportuoti pradėję neįgalieji susitinka su draugais.

Atsiranda noras laimėti.

Kaišiadoryse geros sąlygos sportuoti.

Socialinių paslaugų centre yra tinkama sporto salė.

Svarbu tik norėti sportuoti.

Žaidynėse dalyvavo ir sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kauno viltis“.

Jos nariai labai laukė žaidynių.

Centrą lankantys jaunuoliai mokosi rašyti, skaityti.

Taip pat jie gali sportuoti.

Centro vadovė Asta Bložytė sako.

Kad intelekto negalią turintys žmonės dažniausiai laiką leidžia prie televizoriaus.

Taigi tokios sporto šventės juos skatina gyventi aktyviau.

Neįgaliųjų sporto klubo „Atgaiva“ nariai gyvena labai aktyviai.

Jie dalyvauja varžybose.

Vyko ir į Latviją.

Pasibaigus visoms sporto varžyboms jie lanko įvairius būrelius.

Taip jie nelieka be užsiėmimo.

Sporto klubo „Santaka“ vadovė Irena Sadauskienė žaidynėse buvo bočios rungties teisėja.

Ji sako.

Kad neįgalieji labai nori sportuoti.

Kaune vyksta visokių treniruočių neįgaliesiems.

Nuolat vyksta ir įvairių sporto renginių.

Sportas padeda išsijudinti ir neužsidaryti namuose.

Sportas padeda ir susirasti naujų draugų.

Neįgaliųjų draugijos pirmiausia ir ėmė kurtis būtent per sportą.

Dabar Lietuvoje neįgaliųjų sporto klubų yra beveik kiekviename mieste.

Marijampolietis Aivaras Pužas neseniai įstojo į sporto klubą „Siekis“.

Jis sako.

Kad svarbiausia norėti.

Tada atsiranda ir galimybių.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko
Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių akimirkos.