Vaivai negalia yra jos gyvenimo dalis

1/5
Teksto dydis:

Vaiva stengiasi gyventi visavertį gyvenimą.

Ir nepaisyti savo negalios.

Savo stiprybe ji dalijasi su kitais.

Patarimais ir gerais žodžiais padeda kitiems neįgaliesiems.

Ir neįgalių vaikų sulaukusiems tėvams.

Vaiva gimė per anksti.

Tuo metu ji svėrė mažiau negu kilogramą.

Ji neįgali nuo gimimo.

Neįgaliojo vežimėlis Vaivai netrukdo.

Tai tarsi gyvenimo detalė.

Vaiva augo nepaisydama negalios.

Ir nesijausdama kitokia negu visi.

Mergina turi du brolius ir seserį.

Bet nei jie, nei tėvai niekada jos neišskyrė.

Ji nevaikščiojo nuo gimimo.

Tad niekada ir neklausė.

Kodėl negali vaikščioti.

Tiesiog priprato prie neįgaliojo vežimėlio.

Galbūt būtų buvę sunkiau.

Jei mergina būtų neįgali tapusi po traumos.

Pradinę mokyklą Vaiva baigė Mikoliškio kaime.

Jis yra Pasvalio rajone.

Čia gyveno Vaivos šeima.

Tėtis kasdien ant rankų nešdavo mergaitę į antrą aukštą.

Nes čia buvo jos klasė.

Tačiau tarp draugų ji jautėsi tokia pat.

Gimnaziją mergina baigė neįgaliesiems pritaikytoje mokykloje.

Problemų kilo Panevėžio kolegijoje.

Čia Vaiva norėjo studijuoti buhalterinę apskaitą.

Kolegijos patalpos buvo nepritaikytos neįgaliesiems.

Tad du kurso draugai turėdavo nešioti merginą.

Ją tai buvo labai nemalonu.

Nuo įtampos prastėjo sveikata.

Todėl mergina nusprendė trumpam palikti studijas.

Išėjo atostogų.

Vėliau tęsė studijas neakivaizdiniu būdu.

Studijuojant neakivaizdiniu būdu nereikia kasdien eiti į mokymo įstaigą.

Vaiva negali keliauti savarankiškai.

Jai visada reikia kitų pagalbos.

Mergina pripažįsta.

Kad jai daug ką daryti sunkiau.

Negu neturintiesiems negalios.

Bet ji į tai nekreipia dėmesio.

Ji stengiasi ne dejuoti.

O susidraugauti su savo negalia.

Taip pat nebijoti aplinkinių prašyti pagalbos.

Mergina tvirtina.

Kad niekada iš jos niekas nesityčiojo.

Ji visiems sako.

Kad juoktis su ja smagiau.

Negu juoktis iš jos.

Ir tai padeda.

Mergina mielai padeda ir kitiems žmonėms.

Kurie susiduria su negalia.

Mergina teikia psichologinę pagalbą.

Bendrauja ir įkvepia tėvus.

Kuriems gimė neįgalus vaikutis.

Ji apgailestauja.

Kad tokios šeimos nesulaukia pagalbos iš valstybės.

Jos nežino, į ką kreiptis.

Joms neskiriama psichologų konsultacijų.

Kai kurie psichologai nelabai gali padėti.

Nes patys nėra susidūrę su negalia.

O Vaiva dalijasi savo patirtimi.

Su šiais žmonėmis.

Nes ji jau yra daug patyrusi.

Ji nekeistų savo likimo.

Be negalios ji būtų kitoks žmogus.

Mergina mato.

Kad susilaukusiems neįgalių vaikų tėvams būna skaudu.

Dėl aplinkinių žmonių požiūrio.

Nes visuomenė nenori priimti kitokių žmonių.

Ji džiaugiasi tėvais.

Kurie ir neįgalius vaikus vedasi kartu.

Nesigėdija ir augina taip pat.

Kaip ir vaikus be negalios.

Kartais tėvai negali susitaikyti su liga ar negalia.

Jie tikisi atrasti gydytojų.

Kurie greitai išgydytų jų vaiką.

Net ima rinkti tam pinigus.

Tada mergina įvertina galimybes.

Ir pasiūlo tėvams tiesiog pamilti savo vaiką.

Tokį, koks jis yra.

Ir ieškoti būdų palengvinti jo gyvenimą.

Kai tėvai per ilgai tikisi stebuklo.

Ima kentėti ir vaikai.

Vaiva dalijasi ne tik savo patirtimi.

Ji skaito daug psichologinės literatūros.

Ir žiūri psichologinių filmų.

Kad įgytų daugiau žinių.

Mergina svajoja studijuoti psichologiją.

Ir ateityje dirbti psichologe.

Savanoriškam darbui ji skiria visus vakarus.

Mamos kartais paskambina jai ir naktį.

Nes nori paguodos ar patarimo.

Mergina jas ramina.

Kad negalia tai ne gyvenimo pabaiga.

Vaiva padeda šeimoms spręsti ir kasdienes problemas.

Pavyzdžiui, rasti žmogų.

Kuris nuvežtų mamą su vaiku į ligoninę.

Mergina pastebėjo.

Kad neįgalių vaikų tėveliams trūksta teisinės pagalbos.

Todėl ėmė svajoti ir apie tokią pagalbą.

Ji nori sukurti erdvę.

Kur teisiniais klausimais konsultuotų patys neįgalūs žmonės.

Nes jie geriausiai išmano situacijas ir problemas.

Su jomis susiduria patys.

Daugelis tėvų neturi ir pinigų.

Sumokėti už brangias teisininkų konsultacijas.

Vaiva turi dar vieną svajonę.

Surengti neįgalių vaikų šypsenų parodą.

Su neįgalių vaikų šeimomis ji minėjo Šypsenos dieną.

Ją šventė pernai ir šiemet.

Tos šeimos turi daug sunkumų.

Bet jų vaikai plačiai šypsosi.

Būtų labai smagu surengti parodą.

Tai padėtų visuomenei susipažinti su negalią turinčiais vaikais.

Jų gyvenimu ir emocijomis.

Vaiva tikisi.

Kad ši svajonė išsipildys.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko