Trys neįgalūs žmonės gyvena padėdami vienas kitam

1/3
Teksto dydis:

Molėtų gyventojai vasarą vis pastebi tris žmones.

Dvi moteris ir vyrą.

Tai Vaclova Ilgevičienė.

Jos sesuo Irena Kamarauskienė ir jos vyras.

Jo vardas Kęstutis.

Moterys labai panašios viena į kitą.

Jos yra seserys dvynės.

Moterys važinėja elektriniais neįgaliųjų vežimėliais.

Šie žmonės Molėtuose gyvena 6 metus.

Ir džiaugiasi gerais žmonėmis.

Kurie gyvena aplinkui.

Moterys gimė sveikos.

Augo Bijutiškių kaime.

Netoli Dubingių.

Vaikystėje jos bėgiodavo.

Kaip ir visi vaikai.

Tik jų vyresnioji sesė sirgo raumenų atrofija.

Bet niekas nesitikėjo.

Kad susirgs ir abi dvynukės.

Kai mergaitės mokėsi aštuntoje klasėje.

Joms pradėjo skaudėti kojas.

Darėsi sunku eiti.

Gydytojai joms nustatė Progresuojančią raumenų atrofiją.

Ir negalėjo paguosti.

Joms pasakė.

Kad raumenys vis silpnės.

Ir galiausiai teks važinėti neįgaliųjų vežimėliais.

Mergaičių tėvai buvo sveiki.

O kodėl sirgo visos jų dukros.

Niekas negalėjo pasakyti.

Pradžioje merginos labai liūdėjo.

Ir tikėjosi.

Kad nors viena pasveiks.

Kad galėtų padėti kitai.

Bet silpnėjo abiejų sveikata.

Merginos gulėdavo ligoninėje.

Keletą kartų per metus.

Tad jos ėmė planuoti gyvenimą.

Su neįgaliųjų vežimėliais.

Abi sesės mokėsi žemės ūkio technikume Vilniuje.

Tapo buhalterėmis.

Jos grįžo gyventi į savo kaimą.

Ir dirbo buhalterijoje.

Tada dar galėjo vaikščioti.

Bet būdavo sunku.

Moterys neturėjo ramentų ar vaikštynių.

Pasiremdavo tik paprastomis lazdelėmis.

Galiausiai jas abi atleido iš darbo.

Nes moterys gaudavo neįgaliųjų pensiją.

Ir vadovai manė.

Kad jos gali būti be darbo.

Tada abi seserys pradėjo siūti.

Siuvamąją mašiną joms nupirko mama.

Pradžioje seserys siūdavo drabužius tik sau.

Paskui ir kaimynėms.

Vėliau siuvo darbines pirštines.

Ir patalynę.

Lietuvos invalidų draugijos Molėtų skyriaus vadovai parūpino dar vieną siuvamąją mašiną.

Bet kojos nusilpo ir senosios mašinos nebetiko.

Dabar moterys siuva elektrinėmis mašinomis.

Nes koja spausti pedalą per sunku.

Sesės nesiskiria nuo vaikystės.

O jų aktyvumas priklauso nuo aplinkos.

Kai jos dar gyveno kaime.

Tėtis turėdavo jas išvežti į kiemą.

Nes prie durų buvo slenkstis.

Bet ir kiemas buvo nepritaikytas važinėti vežimėliais.

Todėl jos galėdavo tik pasėdėti lauke.

Kai mirė moterų mama.

Jos su tėčiu persikėlė gyventi į Molėtus.

Čia gavo socialinį būstą.

Jų butas yra pirmame aukšte.

Prie laiptinės įrengta patogus nuvažiavimas.

Viduje erdvė taip pat pritaikyta važinėti vežimėliais.

Dabar sesės gali važinėti miesto gatvėmis.

Užsukti į mokyklos stadioną.

Moterys džiaugiasi gerais kaimynais.

Kaimynė Vlada padėjo gauti socialinį būstą.

Buvę kaimynai iš kaimo nupirko baldus.

Ir padėjo atsikraustyti.

Irena internetu susipažino su Kęstučiu.

Vyras taip pat neįgalus nuo vaikystės.

Jis turi įgimtą stuburo išvaržą.

Vyras iš pradžių gyveno su mama ir seneliais.

Dirbo ūkio darbus.

Jis įsigijo kompiuterį.

Ir atrado Neįgaliųjų forumą.

Neįgaliųjų pažinčių svetainėje jis susipažino su Irena.

Jie ilgai bendravo internetu.

Neskubėjo susitikti.

Pirmą kartą vyras aplankė Ireną dar kaime.

Tik tada jis pamatė.

Kad moteris nevaikšto.

O sėdi neįgaliojo vežimėlyje.

Bet Kęstutis neišsigando.

Sakė, kad nujautė.

Tik nedrįso paklausti.

Nuo tada jie kartu.

Kęstutis lankydavo Ireną kas savaitę.

Kai mirė Kęstučio mama.

Jis pasijuto vienišas.

Ir labai norėjo bendrauti su Irena.

Galiausiai jie nusprendė.

Kad geriau bus kartu gyventi.

Jie kartu jau beveik 5 metus.

Prieš metus pora susituokė.

Irenos sesuo Vaclova buvo ištekėjusi.

Kai dar gyveno kaime.

Bet ji su vyru išsiskyrė.

O Irenai su Kęstučiu sekasi gyventi kartu.

Kai jie susituokė.

Vyrui tapo paprasčiau tvarkyti seserų reikalus.

Abi seserys džiaugiasi.

Nes su Kęstučiu jaučiasi saugesnės.

Jie visi vieni kitais rūpinasi.

Ir padeda, kiek gali.

Seserys džiaugiasi.

Jiems padeda kaimynai.

Vladą jie vežasi visur kartu.

Ji tarsi šeimos narė.

Irena, Kęstutis ir Vaclova nusipirko autobusiuką.

Pritaikytą vežioti žmonėms su neįgaliųjų vežimėliais.

Todėl dabar važinėja į renginius.

Lanko įdomias vietas.

Kęstutis džiaugiasi.

Kad jo negalia netrukdo vairuoti.

Jis nemėgsta važinėti po didelius miestus.

Bet mielai važiuoja į Lietuvos miestelius.

Visi lankėsi Merkinėje.

Buvo prie jūros Monciškėse.

Ir Zarasų rajone.

Kur yra pasirodžiusi Marija.

Nuvažiuoja į seserų tėviškę.

Ir Kęstučio kaimą.

Dabar visi ruošiasi į Pasvalio rajoną.

Talačkoniuose vyks neįgaliųjų šventė.

Tai jau tradicinis renginys.

Kęstutis mėgsta žaisti smiginį.

Molėtų krašto neįgaliųjų sąjungos sporto šventėje jis laimėjo pirmą vietą.

Žiemą Vaclova, Irena ir Kęstutis laiką leidžia prie kompiuterių.

Skaipu kalbasi su neįgaliaisiais iš visos Lietuvos.

Seserys ir Kęstutis pasitiki vieni kitais.

Jie nepabėgo nuo savo negalios.

O stengiasi kurti gyvenimą.

Kad ir jiems.

Ir kitiems aplinkui būtų jauku.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko