Neregiai mokėsi kūno kalbos

1/6
Teksto dydis:

Kas yra kūno kalba?

Ką ja pasakome kitiems?

Neregiams tokių klausimų kyla.

Tik atvykus į kūno kalbos stovyklą.

Ji vadinasi „Kūno kalba – kelias į sėkmę“.

Stovyklą rengia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS).

Ji vyksta beveik kasmet.

Pirmoji tokia stovykla surengta 2008 metais.

Šiemet ji vyko devintą kartą.

Sukvietė neregius į „Zelvos“ poilsiavietę.

Šįkart stovyklavo tik jauni neregiai ir silpnaregiai.

Iki 25 metų.

Jiems padėjo didelis būrys savanorių.

Kiekvienam neregiui talkino matantis savanoris.

Rengėjai taip nusprendė.

Nes jauniems žmonėms daugiau tenka bendrauti.

Studijuoti ar eiti į darbo pokalbius.

Todėl jie turi išmanyti ir kūno kalbą.

Įgytas žinias jie pritaikys praktiškai.

Dar rengėjai pastebėjo.

Kad mokytis panašaus amžiaus žmonėms yra lengviau.

Jie geriau supranta vieni kitus.

Lengviau susidraugauja.

Greičiau ima dirbti kaip komanda.

Pasakoja Lina Puodžiūnienė.

Ji šios stovyklos organizatorė.

Ir LASS respublikinio centro darbuotoja.

Pirmiausia neregiams pasakoja apie laikyseną.

Stovėseną ir sėdėseną.

Tai svarbiausios žinios.

Nes iš laikysenos galima pasakyti.

Ar žmogus pasitiki savimi.

Ar yra išsiblaškęs.

Ar pavargęs.

Ar abejingas.

Kartais iš kūno kalbos gali atrodyti.

Kad pašnekovo nepaisome.

Ne visada susimąstome.

Kad daug pasako mūsų galvos padėtis.

Pataria galvą laikyti iškeltą.

Atsisukti veidu į pašnekovą.

Ir šiek tiek linktelėti.

Kai jis ką nors pasako.

Tada kūno kalba bendraujama tinkamai.

Tokie yra pirmi patarimai.

Neregiai dažniausiai žino šiuos dalykus.

Bet gyvenime pamiršta taikyti.

Nes jie nemato pašnekovo kūno kalbos.

Ir neįvertina.

Koks svarbus gali būti žvilgsnis.

Neregiai mokosi.

Kaip sėdėti.

Kaip laikyti rankas.

Kad atrodytum pasitikintis savimi.

Bet ne pasipūtėlis.

Kas tinka oficialiam pokalbiui.

O kas netinka.

Tai akliesiems dažnai būna atradimai.

Irma Jokštytė yra stovyklos dalyvė.

Ji svarsto apie aklųjų integraciją į visuomenę.

Mergina sako.

Jei patys aklieji gerai suprastų save.

Ir savo kūno kalbą.

Tai ir aplinkiniai žmonės juos geriau suprastų.

Tada integracija būtų sklandesnė.

Todėl neįgalieji stovykloje gali.

Mokytis geriau save pažinti.

Tai sunku.

Ir ne visada norisi mokytis.

Bet tai gyvenime labai praverčia.

Nematantiesiems labai sunku perprasti veido mimiką.

Ugnė Žilytė studijuoja vokiečių kalbą.

Vilniaus universitete.

Ji labai nustebo sužinojusi.

Kad neregių veido mimika nesikeičia.

Namuose ji visų klausinėjo.

Ar tikrai veidas visada vienodas.

Ji sužinojo.

Kad neregių veidas keičiasi nuo emocijų.

Gerų ar blogų.

Neregiai nemoka vaidinti emocijų.

Stovykloje per teatro užsiėmimą.

Reikėjo vaidinti emocijas.

Ir tai neregiams buvo sunki užduotis.

Regintieji kartais vaidina.

Jeigu jiems negera.

Jie vis tiek gali šypsotis.

Ir niekas nesupranta.

Ką žmogus iš tikrųjų jaučia.

Bet neregiams taip neišeina.

Jų veidai visada parodo tikras emocijas.

Žmonėms nebūtina apsimetinėti.

Bet žinoti apie tai reikia.

Todėl neregiai galėjo pasimokyti.

Vienokios ar kitokios išraiškos.

Ir pabandyti ją suvaidinti.

Stovykloje buvo ir naujovė.

Paskaitos apie drabužių stilių ir dizainą.

Jas skaitė Rugilė Gumuliauskaitė.

Ji yra jauna dizainerė.

Šiemet apgynusi magistro laipsnį.

Vilniaus dailės akademijoje.

Aleksas Konovas į stovyklą atvyko iš Kauno.

Jis Vytauto Didžiojo universitete studijuoja socialinius mokslus.

Iki stovyklos jis žinojo.

Kad drabužiai yra svarbu.

Bet rūpinosi tik jų patogumu.

Todėl ginčydavosi su savo drauge.

Nes ji sakydavo.

Kad kai kurie drabužiai jam netinka.

Ir jis turėtų jų atsisakyti.

Dabar tai patvirtino Rugilės paskaitos.

Dizainerė pristatė ir savo sudarytą madų katalogą.

Jis skirtas specialiai akliesiems.

Daugeliui tai buvo didelis atradimas.

Jis paskatino kalbėtis.

Kaip neregiai renkasi drabužius.

Ir derina spalvas.

Nes patys negali jų matyti.

Kuo gali pasikliauti.

Ar šeimos nariais?

Ar draugais?

Kartais tai kelia problemų.

Nes vyresniems žmonėms patinka tai.

Kas negražu jauniems.

Stovykloje vyko ir šokių pamokos.

Jau antrus metus jas vedė Jurgita Česnavičiūtė-Jančorienė.

Ji yra viešosios įstaigos „Stok ir šok“ įkūrėja.

Neregiams nebuvo laiko išmokti gerai šokti.

Bet jie galėjo pajusti šokio grožį.

Ir įvairių šokių skirtumus.

Stovyklos dalyviai išbandė keletą skirtingų šokių.

Ir jiems tai buvo įdomu.

Padėjo geriau pažinti savo kūną.

Ir išlaisvinti judesius.

Neregius mokyti šokti yra sunkiau.

Negu reginčiuosius.

Nes kiekvienam reikia paaiškinti.

Kaip atrodo judesys.

Ar kūno padėtis.

Todėl čia labai svarbi buvo savanorių pagalba.

Teatro pamokose vadovė ragino kurti.

Ir vaidinti.

Taip pat improvizuoti.

Nes tai padeda atskleisti žmogaus galimybes.

Taip dalyviai mokėsi klausytis.

Išgirsti partnerį.

Nepertraukinėti kalbančiojo.

Nes toks yra tikras bendravimas.

Pasakojo vadovė Lina Puodžiūnienė.

Ji nuolat primindavo.

Kad svarbiausia klausytis partnerio.

Čia neregiai mokėsi.

Ir pratinosi.

Kalbėdami žiūrėti į partnerį.

Tai atskleidžia žmogaus asmenybę.

Jo veržlumą.

Arba kaip tik per didelį drovumą.

Ir nepasitikėjimą savimi.

Kūno kalbos stovyklose visada būdavo savanorių.

Bet šiemet jų buvo ypač daug.

Dėl to stovykla buvo sklandesnė.

Darbai vyko sparčiau.

Ir stovyklautojų gyvenimas buvo įvairesnis.

Regintieji taip pat mokėsi iš neregių.

Jie bandė vaikščioti su baltosiomis lazdelėmis.

Mėgino orientuotis užsirišę akis.

Aklieji jiems rodė, kaip naudojasi išmaniaisiais telefonais.

Ir kompiuteriais.

Savanorė Gabija Verbaitė studijuoja.

Tarptautinį verslą ir komunikaciją.

ISM vadybos ir ekonomikos universitete.

Ji dalyvauja Maltos ordino veikloje.

Anksčiau su neregiais nebendravo.

Todėl prieš stovyklą šiek tiek nerimavo.

Bet po pusantros dienos nusiramino.

Nes bendrauti buvo nesunku.

Savanoriui Andriui Tumėnui.

Įspūdį paliko neregių naudojamos programos.

Ir jų darbas išmaniaisiais prietaisais.

Taip pat vaikinas pasakojo, kaip bandė vaikščioti užrištomis akimis.

Ir pajusti, kaip jaučiasi neregiai.

Visiems buvo įdomi Gabijos Verbaitės įžvalga.

Kad neregiai visada stengiasi susikurti aiškią struktūrą.

Ir jos laikytis.

Jiems taip saugiau.

Bet pasaulyje yra daug būdų.

Tuos pačius dalykus atlikti skirtingai.

Ir ką nors darydamas kitaip.

Nebūtinai darai blogai.

Lektorė Audronė Masiukienė linkėjo.

Lyginti save ne su kitais.

O su savimi tokiu.

Koks buvai vakar.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko