Neįgali šaulė siekia tobulumo

1/6
Teksto dydis:

Raimeda Bučinskytė gyvena Šiauliuose.

Ji aktyvi ir veikli.

Moteris džiaugiasi gyvenimu.

Ji vaikščiojo trumpesnę gyvenimo dalį.

Negu sėdi neįgaliojo vežimėlyje.

Bet ji mėgsta iššūkius.

Ir ieško naujų veiklų.

Džiaugiasi naujais potyriais.

Raimeda yra Lietuvos neįgaliųjų kulkinio šaudymo čempionė.

Pavasarį Alytuje vyko neįgaliųjų šaudymo čempionatas.

Ji laimėjo varžybas.

Ir pasiekė savo asmeninį rekordą.

Surinko 363 taškus.

Galima surinkti daugiausiai 400 taškų.

Bet tai labai sunku.

Raimeda nepažįsta tokio taiklaus šaulio.

360 taškų jau labai gerai.

Šaudyti reikia labai tiksliai.

Taikinys nuo šaulio būna už 10 metrų.

Reikia pataikyti į patį jo viduriuką.

Todėl šaulys turi labai nusiraminti.

Ir susikaupti.

Akys turi gerai matyti.

Šaulys privalo labai gerai valdyti pistoletą.

Kartais sutrukdyti gali net širdies plakimas.

Raimeda pasakoja.

Kad neįgaliems sportininkams trūksta varžybų.

Nes tik jose gali įgyti patirties.

Lietuvos neįgaliųjų šaudymo čempionatas vyksta tik kartą per metus.

Bet rimtai sportininkei to per maža.

Todėl ji tariasi.

Kad ją priimtų į varžybas su sveikaisiais.

Raimeda prisimena pernykštį Lietuvos šaudymo čempionatą.

Į jį buvo atrinkta 18 vyrų.

Ir 18 moterų.

Geriausių Lietuvos šaulių.

Raimeda taip pat prašė.

Kad jai leistų dalyvauti.

Bet kvietimo negavo.

Nes ji juda neįgaliojo vežimėliu.

Organizatoriai galvojo, kad Raimeda šaudo prasčiau nei kiti.

Bet moteris buvo atkakli.

Ji davė savo telefono numerį.

Ir paprašė pranešti.

Jei kas pasikeistų.

Prieš čempionatą viena šaulė susirgo.

Ir vietoje jos.

Dalyvauti pakvietė Raimedą.

Tarp geriausių Lietuvos šaulių ji užėmė penktą vietą.

Moteris stengiasi nepraleisti nė vienų varžybų.

Šiemet Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse ji laimėjo aukso medalį.

Pernai aukščiausią apdovanojimą pelnė Latvijoje.

Neįgaliųjų šaudymo čempionate.

Ji nuolatinė daugelio varžybų dalyvė.

Moteris nebijo atsakomybės.

Todėl rinkosi sportą.

Kuriame dalyvauja viena.

Ir tik pati yra atsakinga.

Kaip susitvarkys.

Kaip įveiks įtampą ir jaudulį.

Tam reikia daug treniruotis.

Bet ir tai Šiauliuose nelengva.

Raimeda važinėja rateliais.

O treniruojasi rūsyje.

Bet jai pavyko rasti pagalbą.

Prieš pusantrų metų Raimedą išrinko į geriausių neįgalių sportininkų dešimtuką.

Apdovanojimai vyko Vilniuje.

Po jų Raimeda į Šiaulius pavežė Gintarą Jasiūną.

Jis yra Šiaulių savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.

Savivaldybės darbuotojas paklausė.

Ar šaulei reikia kokios nors pagalbos.

Raimeda paprašė įrengti keltuvą į rūsį.

Kuriame ji treniruojasi.

Kitaip ji negalėdavo ten patekti savarankiškai.

Turėdavo prašyti kitų pagalbos.

Keltuvą įrengė.

Šaudymu Raimeda susidomėjo atsitiktinai.

Šiauliuose vyko šventė.

Ir joje buvo įvairių pramogų.

Moteris ten pirmą kartą pabandė šaudyti.

Ją pastebėjo Kęstutis Savickas.

Jis yra Šiaulių kulkinio šaudymo klubo narys.

Jis supažindino Raimedą su šaudymo trenere.

Ir ji ėmėsi šaulę treniruoti.

Raimeda pati gal nebūtų pasiryžusi.

Todėl džiaugiasi.

Kad ją paskatino.

Treniruotis moteris pradėjo prieš 4 metus.

Bet jau dalyvavo daugelyje varžybų ir kitose šalyse.

Į parolimpines varžybas Brazilijoje ji nepateko.

Bet svajoja apie Tokijo parolimpines žaidynes.

Moteris mėgsta netikėtus potyrius.

Ji skraidė sklandytuvu.

Pilotavo lėktuvą.

Nardė 15 metrų gylyje.

Keliavo Baltijos jūra neįgaliesiems pritaikytu burlaiviu.

Laivas vadinasi „Lordas Nelsonas“.

Jame vežimėliu judantis žmogus gali būti lygiavertis komandos narys.

Raimeda buvo atsakinga už pagrindinio stiebo viršutinę burę.

Ir su kitais dalijosi visas užduotis.

Laivas plaukė tik nešamas vėjo.

Be jokių variklių.

Į tokias keliones Raimeda ragina plaukti ir draugus.

Kurie irgi juda neįgaliųjų vežimėliais.

Šią žiemą ji buvo išskridusi į Meksiką.

Iš anksto nusipirko pigius bilietus.

Internetu susirado neįgaliesiems pritaikytą viešbutį.

Ir keliavo.

Raimeda mano.

Kad negalia neapriboja žmogaus.

Labiausiai apriboja jo paties mintys.

Ir nusistatymai.

Ji tapo neįgali, sulaukusi 15 metų.

Ir 3 metus buvo sunku su tuo susitaikyti.

O paskui mergina dalyvavo aktyvios reabilitacijos stovykloje.

Ir pamatė kitų neįgaliųjų.

Kurie nesureikšmina negalios.

Ir laimingai gyvena.

Tada ji nusprendė irgi taip gyventi.

Ne gailėtis savęs.

O stengtis.

Ir siekti kuo daugiau.

Išmoko vairuoti automobilį.

Ir visada stengiasi ne riboti save.

O kelti tikslus.

Ir jų siekti.

Nes kai stengiesi.

Visada kas nors padeda.

O kai nieko nedarai.

Tai belieka kaltinti visą pasaulį.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko