Jau 15 metų rengiami gestų kalbos vertėjai

1/4
Teksto dydis:

Lietuvoje gestų kalbos vertėjai rengiami tik Vilniaus kolegijoje.

Paskaitas veda kurtieji ir girdintys dėstytojai.

Tokios studijos atsirado 2002 metais.

Jau parengtas 171 gestų kalbos vertėjas.

Šiemet čia studijuoja 11 žmonių.

Studijų programa nuolat tobulinama.

Šių studijų įkūrėjas ir gestų kalbos žinovas Mantrimas Danielius sako.

Kad iš pradžių beveik neturėjo jokių priemonių paskaitoms.

Rėmėsi amerikiečių sukurta medžiaga.

Iš pradžių dėstytoju dirbo dvylika klasių baigęs kurčiasis Ramūnas Rentelis.

Jis buvo labai įdomus ir išradingas dėstytojas.

Iš viso jau įgyvendinti du Europos Sąjungos lėšomis apmokėti projektai.

Dėl to dėstytojai galėjo tobulėti.

Projektų naudą jaučia ir dirbantys vertėjai, studentai.

Jie galėjo klausyti Europoje garsių gestų kalbos specialistų paskaitų.

ES lėšomis parengta visokios mokymosi medžiagos.

Ir įrengtos dvi auditorijos su kompiuteriais.

Šiemet gestų kalbos vertėjų mokymo programa atnaujinta.

Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė pasakoja.

Kad dabar daugiau dėmesio bus skiriama praktikai.

Teorijos dalykus studentai daugiausia mokysis patys.

Dabar praktika bus kiekvieną savaitę po vieną dieną.

Dėl to studentai greičiau ir artimiau susipažins su kurčiųjų bendruomene.

Bet vis dėlto trūksta kurčiųjų dėstytojų.

Tokiam darbui reikia išskirtinių žmonių.

Patys gabiausi kurtieji jau dirba kurčiųjų įstaigose.

Taigi dėstytojų tenka ieškoti ir užsienyje.

Nuo 2016 metų čia studijuoti ėmė ir kurtieji.

Dėl to per paskaitas vis dažniau reikia gestų kalbos vertėjo.

Studijų programa būna pritaikoma prie kiekvieno studento.

Kad visi studentai jaustųsi vienodai gerai.

Bet gestų kalbos vertėjų Lietuvoje trūksta.

Daugėja klausos negalią turinčių studentų ir mokinių.

Lietuvoje daugėja kurtiesiems skirtų projektų.

Taigi vis labiau reikia gestų kalbos vertėjų.

Bet jie ne visada įdarbinami dėl pinigų trūkumo.

Jų ir atlyginimai yra per maži.

Dekanė Vaiva Juškienė sako.

Kad dėl to vertėjai neretai atsisako siūlomo darbo.

Gestų kalbos vertėjai dėl mažų atlyginimų ima dirbti ne pagal specialybę arba emigruoja.

Dėl to galvojama kitais metais naujų studentų laikinai nepriimti.

Jau šiemet naujų studentų buvo mažiau.

Šiemet pirmą paskaitą vertė Rasa Širvelytė ir Erika Labanokaitė.

Jos yra Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėjos.

Jos sužavėjo naujus studentus.

Dažniausiai šią specialybę žmonės renkasi dėl jos retumo.

Nes ji išskirtinė.

Kai kuriems čia įstoti įtaką padarė serialas „Sukeisti gyvenimai“.

Jame yra pasakojama ir apie klausos negalią turinčius žmones.

Dar keturių studenčių šeimose yra kurčiųjų.

Dėl to jos nori išmokti gerai versti.

Nauja studentė Jurgita Jankutė-Meškinė yra Lietuvos kurčiųjų draugijos interneto svetainės diktorė.

Diktorius yra darbuotojas, kuris skaito žinias.

Ji nori išmokti taisyklingos gestų kalbos.

Lina Kankevičiūtė yra nauja gestų kalbos ir vertimo dalykų dėstytoja.

Ji daug metų dirba Londono gestų kalbos vertėjų centre.

Vilniaus kolegijoje kol kas įsidarbino tik pusmečiui.

Dalį laiko skraidys dirbti į Londoną.

Švietimo ir mokslo ministerija skyrė pinigų.

Kad studijuoti galėtų tokio išsilavinimo neturintys ir jau dirbantys gestų kalbos vertėjai.

Dirbantys gestų kalbos vertėjai galės studijuoti pagal atskirą grafiką.

Taip derins studijas ir darbą.

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė sako.

Kad taip išsilavinimo neturintys vertėjai galės tobulėti ir siekti didesnio atlyginimo.

Tokiomis naujomis sąlygomis džiaugiasi kaunietės vertėjos Vijolė Tadaravičienė ir Rima Montvilienė.

Studijos joms naudingos.

Jos atskleidė kurčiųjų bendruomenės poreikius.

Tačiau vertėjoms derinti studijas ir darbą gana sunku.

Vilnietės gestų kalbos vertėjos Elžbieta Gajevska ir Beata Soroko sako.

Kad kartais būna sunku ir kyla minčių mesti šį darbą.

Bet viską atperka jų darbu patenkinti ir dėkingi žmonės.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko