Dizainerė sukūrė madų katalogą akliesiems

1/6
Teksto dydis:

Neregintiems žmonėms sunku suprasti.

Kas yra drabužių dizainas.

Kas yra mada.

Prieš keletą metų neregiai apie tai nė negalvojo.

Tuo nesirūpino ir mados kūrėjai.

Bet dabar daug kas keičiasi.

Rugilė Gumuliauskaitė yra jauna dizainerė.

Dizaineris kuria įvairius drabužius.

Ji neseniai baigė Vilniaus dailės akademiją.

Mergina nusprendė kurti akliesiems.

Parodyti jiems apie madą svarbius dalykus.

Kuriuos regintieji tiesiog mato.

Tai drabužių forma.

Audiniai, iš kurių siuvami drabužiai.

Galimybė apčiuopti.

Kaip drabužis atrodo apsirengus.

Reginčiam žmogui tai paprasta.

O nematantieji daug ko nė neįsivaizduoja.

Rugilė norėjo domėtis tuo.

Kas būtų įdomu jai pačiai.

Ir būtų naudinga kitiems.

Jos pačios regėjimas buvo pradėjęs silpti.

Tada ji ėmė mąstyti.

Ar gali modeliuoti nematantis žmogus?

Ar gali nematantis klientas suprasti kūrėjo darbą?

Ar kūrėjas ir neregys klientas gali gerai suprasti vienas kitą?

Mergina pradėjo ieškoti straipsnių ir knygų apie tai.

Bet nieko nerado.

Niekas anksčiau tuo nesidomėjo.

Taigi ji ėmė dirbti visai savarankiškai.

Ėmė pati galvoti.

Ir turėjo išbandyti savo idėjas.

Mergina turėjo sugalvoti.

Kaip neregiams nupasakoti spalvas.

Kaip spalvas susieti su audiniais.

Dizainerė pradėjo bendrauti su nematančiomis merginomis.

Ir suprato dar vieną dalyką.

Kad matantiems žmonėms pakanka tiesiog nupiešti drabužius.

Ir jie gali išsirinkti modelį.

Kuris jiems patinka.

Tada rinktis audinį.

Neregiams piešinio niekas neparodo.

Šį etapą dizaineriai tiesiog praleidžia.

Aklieji negali matyti drabužio piešinio.

Jie negali iš jo sužinoti svarbios informacijos.

Taigi Rugilė pradėjo nuo pačių pradžių.

Pavasario pabaigoje ji surengė susitikimą su neregių bendruomene.

Mergina atsinešė daug įvairių drabužių piešinių.

Piešinius dizaineriai vadina eskizais.

Juos ji pritaikė akliesiems.

Vienus piešinius Rugilė išbadė adata.

Kitus suformavo specialia technologija.

Visi piešiniai buvo iškilūs.

Kad neregiai galėtų juos apčiuopti.

Aklieji pirmą kartą lietė drabužių piešinius.

Ir apie juos negalėjo daug pasakyti.

Nes daug ko nesuprato.

Rugilė jiems paaiškino.

Ką reiškia pavaizduotos linijos.

Pasiūlė palyginti piešinius vieną su kitu.

Ir paliesti jau pasiūtus drabužius.

Pagal šiuos piešinius.

Tada neregiams daug kas tapo aiškiau.

Jie ėmė tyrinėti.

Kaip atrodo nupiešti drabužių modeliai.

Ir kaip atrodo jau pasiūti drabužiai.

Akliesiems tai patiko.

Jie Rugilės darbą įvertino gerai.

Mergina surengė savo darbų parodą.

Ji vyko „Akademijos“ galerijoje.

Parodoje galima buvo pamatyti iškilių drabužių piešinių.

Drabužių pavyzdžiais aprengtus manekenus.

Ir pirmą Lietuvoje reljefinį madų katalogą.

Šį katalogą galima paliesti.

Kiekvienam modeliui skiriami trys lapai.

Pirmame lape Rugilė nupiešė iškilų drabužio eskizą.

Ir jį aprašė.

Koks tai drabužis.

Su kokiais kitais drabužiais jį dėvėti.

Ir kokios jo spalvos.

Antrame lape pateikė audinio gabalėlį.

Kad aklieji galėtų jį pačiupinėti.

Trečiame lape pavaizdavo.

Kaip atrodo apsivilktas drabužis.

Kol kas šis katalogas yra vienintelis Lietuvoje.

Bet jaunoji dizainerė tikisi jų parengti daugiau.

Ir perduoti aklųjų bibliotekai.

Kad skaitytojai galėtų pavartyti.

Ir sužinotų.

Kas yra tie madų katalogai.

Į Rugilės Gumuliauskaitės parodą susirinko daug žmonių.

Jie tyrinėjo eksponatus dviem būdais.

Regintieji žiūrinėjo.

Neregiai lietė rankomis.

Kai kurie regintieji žmonės užsidėjo nepermatomus akinius.

Ir bandė pajusti.

Kaip jaučiasi neregiai.

Daugeliui buvo nelengva.

Rugilei kurti labai padėjo Irma Jokštytė.

Ji yra Naujojo teatro aktorė.

Irma turi regėjimo negalią.

Irmai atrodo.

Kad žinoti apie savo drabužius svarbu.

Jais žmogus gali daug pasakyti apie save.

Su vienokiais drabužiais jautiesi pasislėpęs.

Apsirengęs kitais drabužiais išsiskiri iš minios.

Ir svarbu tai suprasti.

Žinoti, kaip atrodai kitiems žmonėms.

Ir kitų šalių kūrėjai ėmė domėtis.

Kaip perteikti madą neregiams.

Praeitą rudenį Paryžiaus Gėtės institutas sukūrė projektą.

Jis vadinasi „Anapus regėjimo“.

Projekte dalyvauja Švedijos miesto Buroso, Berlyno, Briuselio ir Paryžiaus mados mokyklos.

Šiose šalyse buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės.

Jose mados kūrėjai svarstė.

Kaip mados dalykus perteikti akliesiems suprantamu būdu.

Iš Lietuvos kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo trys atstovės.

Dizainerės Rugilė Gumuliauskaitė ir Vidmina Stasiulytė.

Taip pat artistė Irma Jokštytė.

Šį rudenį Paryžiuje turi vykti baigiamasis projekto susitikimas.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai tris dienas kalbėjosi.

Kas svarbu kuriant madą.

Bet nematoma akimis.

Paskaitas skaitė įvairių mokyklų atstovai.

Tyrėjai pristatė savo darbus.

Savo iškilius eskizus rodė ir Rugilė.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko