Dauno sindromas netrukdo turėti darbą

1/8
Teksto dydis:

Italijoje yra miestas Astis.

Šiame mieste veikia restoranas „Tascabanda“.

Jame dirba padavėjas Nikolo.

Jis darbuojasi labai greitai.

Maloniai priima svečius.

Paklausia, ką jie valgys.

Ir atneša valgius.

Paskui sutvarko stalus.

Nikolo gimė su Dauno sindromu.

Bet jam tai netrukdo dirbti.

Ir gyventi savarankiškai.

Ši kavinė yra viešbutyje.

Viešbutis vadinasi „Albergo Etico“.

Nikolo čia dirba su savo drauge Džesika.

Dar čia dirba Aleksandro ir Mirko.

Jie taip pat turi Dauno sindromą.

Vyrukai dirba labai gerai.

Svečiams ruošia skirtingų rūšių kavą.

Užsirašo, kas kokios kavos prašė.

Kad nesusipainiotų.

Kai žurnalistai nori nufotografuoti.

Vyrai mielai nusišypso.

Nes fotografuotis jiems patinka.

Jiems labai patinka šis darbas.

Viešbutyje yra 21 kambarys.

Kuriuose gali gyventi svečiai iš kitų miestų.

Ir iš kitų šalių.

Veikia restoranas.

Ir „Nepriklausomo gyvenimo akademija“.

Joje gali mokytis žmonės.

Kurie turi Dauno sindromą.

Viešbutis irgi pritaikytas žmonėms.

Kurie turi įvairių negalių.

Čia maloniai priima visus svečius.

Žmonės su Dauno sindromu čia dirba įvairius darbus.

Jie tvarko kambarius.

Dirba virtuvėje.

Atneša maistą kavinės svečiams.

Įdarbinti žmones su Dauno sindromu sumanė Antonijus de Benedeto.

Jis yra kavinės ir viešbučio savininkas.

Seniau jis nedirbo su negalią turinčiais žmonėmis.

Bet prieš 11 metų į restoraną atėjo Nikolo.

Jis mokėsi profesinėje mokykloje.

Norėjo tapti padavėju.

Ir Antonijo restorane norėjo atlikti praktiką.

Pabandyti iš tikrųjų dirbti.

Nikolo labai greitai visko mokėsi.

Ir labai stengėsi.

Jaunuolis buvo labai stropus.

Labai džiaugėsi savo darbu.

Todėl šeimininkas pasiūlė jam likti.

Ir sumanė pakviesti daugiau darbuotojų su negalia.

Kad jie galėtų mokytis būti savarankiški.

Ir atsakingi už savo gyvenimą.

Antonijo restorane dirba ir žmogus.

Kuris neseniai išėjo iš kalėjimo.

Jam irgi reikia daug pagalbos.

Nes pačiam būtų sunku rasti darbą.

Šiame restorane vyksta ir vakarienės tamsoje.

Tada svečius aptarnauja neregiai.

O svečiai gali pajusti, kaip jaučiasi nematantys žmonės.

Antonijo mano.

Kad turėti darbą žmonėms su negalia labai svarbu.

Tai vienintelis būdas jiems pritapti visuomenėje.

Sunkiausia būna įtikinti jaunuolių su negalia tėvus.

Kad jų vaikai gali būti savarankiški.

Nes mamos nori juos labai globoti.

Ir viską už savo vaikus padaryti.

Tėvams baisu.

Kad jų vaikai darbe jausis nesaugūs.

Bet dirbdami žmonės su proto negalia mokosi.

Kaip aptarnauti kitus žmones.

Dėl to jie patys pasijunta stipresni.

Ir mokosi gyventi nepriklausydami nuo artimųjų.

Antonijo mano.

Kad daugelis negalią turinčių žmonių galėtų užsidirbti.

Ir reikėtų stengtis juos įdarbinti.

Išlaikomi valstybės žmonės netobulėja.

O dirbdami gali mokytis.

Taip pat kurti naudą kitiems.

Ir prisidėti prie visuomenės gerovės.

Kai kurie žmonės su Dauno sindromu negali iškart imtis sudėtingų darbų.

Pradėti reikia nuo paprastesnių.

Nuo patalpų tvarkymo.

Ir po truputį mokytis kitų darbų.

Gauti sudėtingesnių užduočių.

Nikolo tai puikiai įrodė.

Jis dirba jau daug metų.

Ir gyvena visiškai visavertį gyvenimą.

Kai kurie Antonijo darbuotojai neseniai gyveno globos namuose.

Ir jiems reikėjo daugybės paslaugų.

O dabar jie mokosi patys būti naudingi.

Italijos įstatymai numato.

Kad didesni verslininkai privalo įdarbinti žmonių su negalia.

Vienas iš 15 darbuotojų turi būti su negalia.

Kas įstatymo nesilaiko.

Tam tenka mokėti baudą.

Restorano savininkas džiaugiasi.

Jam sekasi įrodyti.

Kad žmonės su proto negalia gali suteikti geriausias paslaugas.

Šią žinią Antonijo nori skelbti plačiai.

Jis nori keisti visuomenės požiūrį.

Kad į neįgaliuosius žiūrėtų kaip į naudingus žmones.

Jis džiaugiasi, kad sekasi tai daryti.

Ir kiti verslininkai suteikia darbo vietą žmonėms su Dauno sindromu.

Darbe žmonės su proto negalia mokosi bendrauti.

Ir būti aktyvūs bendruomenės nariai.

Italijoje jau veikia keli Antonijo viešbučiai.

Juose dirba apie 50 jaunų žmonių su proto negalia.

Kai kurie dirba virtuvėse.

Kai kurie registruoja svečius.

Kiti yra pagalbiniai darbuotojai.

Jie turi daryti tą patį.

Kaip ir negalios neturintieji.

Šiuo projektu domisi ir kitų šalių gyventojai.

Dar vieną tokį viešbutį tuoj atidarys Argentinoje.

Vėliau žada atidaryti Brazilijoje ir Čilėje.

Projektu labai domisi ir Šiaurės Europos gyventojai.

Norvegai jau siunčia savo specialistus mokytis.

Kaip kurti tokias darbo vietas žmonėms su negalia.

Antonijo sako.

Kad svarbiausia atskleisti kiekvieno žmogaus galimybes.

Ir jokie trūkumai negali trukdyti žmonėms dirbti.

Žmonės su negalia turi būti visuomenės dalis.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko