Aktyvus judėjimas padeda valdyti išsėtinę sklerozę

1/2
Teksto dydis:

Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga.

Vieniems ji pasireiškia kaip atakos.

Kitiems kaip silpstantys organizmo gebėjimai.

Pavyzdžiui, prastėja regėjimas ar gebėjimas vaikščioti.

Tikrosios ligos priežastys dar nežinomos.

Mokslininkai ligą nuolat tiria.

Šia liga sergantys žmonės nuolat ieško būdų suvaldyti ligą.

Vienas iš jų yra sportas.

Visame pasaulyje išsėtine skleroze serga daugiau nei 2 milijonai žmonių.

Ji dažniausiai nustatoma 20–50 metų žmonėms.

Vyrai šia liga serga daug dažniau nei moterys.

Liga yra klastinga.

Kartais tarp ligos atakų gali praeiti ir dešimt metų.

Dėl uždegimo pažeidžiamos galvos, stuburo smegenys ir atskiri nervai.

Liga dažniausiai pasireiškia nuovargiu.

Nusilpsta raumenys, sutrinka šlapinimasis ir tuštinimasis, pusiausvyra.

Ima tirpti galūnės, užeina raumenų spazmai.

Todėl sergant išsėtine skleroze labai svarbu išlikti aktyviam.

Po kiekvienos atakos siunčiama pas kineziterapeutą.

Jis sudaro mankštos planą atsižvelgdamas į tai.

Kas sutriko įvykus ligos atakai.

Pavyzdžiui, jei svaigo galva.

Tada kineziterapeutas skirs daugiau pratimų pusiausvyrai lavinti.

Tuos pratimus galima kasdien atlikti ir namuose.

Reguliariai mankštinantis pagerėja kraujotaka.

Ir lavinama pusiausvyra.

Mankšta padeda išlikti energingiems visą dieną.

Svarbu išbandyti kelias mankštas ir pasirinkti sau patinkančią.

Laura Sidaraitė studijavo kineziterapiją.

Ji buvo aktyvi sportininkė, dirbo sporto klubuose.

Moteris pirmuosius išsėtinės sklerozės požymius pajuto prieš 15 metų.

Dabar Laurai 34 metai.

Jai ėmė silpti koja.

Iš pradžių ji dėl šios ligos labai išgyveno.

Galiausiai jai pavyko rasti būdą sugyventi su liga ir ją kontroliuoti.

Kartu su drauge ji sukūrė „Facebook“ paskyrą pavadinimu „Išdykęs imunitetas“.

Draugė serga reumatoidiniu artritu.

Toje paskyroje jos dalinasi mankštos patarimais.

Šiuo metu Laura yra ir Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ narė.

Ten ji dalijasi savo patarimais.

Kaip reikėtų mankštintis išsėtine skleroze sergantiems žmonėms.

Į draugiją buvo pakvietusi ir stipriausią planetos žmogų Žydrūną Savicką.

Jis įkvėpė ir suteikė stiprybės išsėtine skleroze sergantiems žmonėms.

Išsėtine skleroze sergančių žmonių gyvenimas primena nuolatinį atgimimą.

Visai kaip mistinių paukščių feniksų.

Kartais po atakos net reikia iš naujo mokytis vaikščioti ar valdyti rankas.

Laurai labiausiai tinka mankštintis treniruoklių salėje su svarmenimis.

Ji pati gali pasirinkti mankštos intensyvumą.

Sportas su svarmenimis padeda sergantiesiems išsėtine skleroze.

Laura skaitė daug straipsnių apie mankštos naudą.

Judant organizme išsiskiria pažeistą nervą gydančių medžiagų.

Išsiskiria ir laimės hormonas.

Laurai tai tikrai padeda.

Nesportuojantis žmogus grimzta į depresiją ir dar labiau suserga.

Kineziterapeutė Laura sako.

Kad reikia stiprinti raumenis, daryti tempimo pratimus ir lavinti pusiausvyrą.

Sergant išsėtine skleroze nėra netinkamų pratimų.

Svarbu juos atlikti pagal savo galimybes.

Reikia daryti pertraukas.

Ypač jei svaigsta galva.

Sergantiesiems išsėtine skleroze visai netinka aktyvi aerobika.

Nes pakyla pulsas, gausiai prakaituojama.

Būtina daryti tempimo pratimus.

Tinka ir pilateso užsiėmimai.

Jie tinka skaudant nugarą, mažina įtampą.

Norintiems sportuoti gamtoje tinka šiaurietiškas ėjimas ar dviračiai.

Laura primena nesportuoti vos pabudus.

Iš pradžių reikia pasirąžyti, patampyti kojas.

Tvarkant namus jau ruošiamasi mankštai.

Tvarkantis išjudinami visi raumenys.

Tada jau galima pusvalandį skirti sportui.

Kineziterapeutė Laura sako.

Kad mankšta turi būti parinkta pagal ligos stadiją.

Mankšta turi išjudinti visus raumenis.

Įvairias mankštas siūlo išbandyti Vilniaus išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“.

Draugija vykdo projektą pavadinimu „Gyvenimo mokykla“.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko