Širdies transplantacijos istorija, keičianti žmonių gyvenimus

1/6
Teksto dydis:

Rugsėjį sukanka 30 metų nuo ypač reikšmingo ne tik šalies medikams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms įvykio – pirmosios ne tik mūsų, bet ir Baltijos šalyse, atliktos širdies transplantacijos. Organų persodinimo operacijas atliekantys medikai įsitikinę, kad tai buvo ir yra milžiniškas Lietuvos širdies chirurgijos pasiekimas, ir iki šiol yra dėkingi savo mokytojams.

Kvalifikuotos komandos sėkmė įkvėpė daugelį

1987 m. akademiko prof. Algimanto Marcinkevičiaus ir jo vadovaujamos medikų komandos tuometinėje Respublikinėje širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje atlikta širdies persodinimo operacija, mokslo ir praktikos laimėjimas, tada įkvėpė daugelį.

Istorinėje operacijos komandoje su prof. A. Marcinkevičiumi dirbo prof. Vytautas Sirvydis, prof. Giedrius Uždavinys, doc. dr. Saulius Miniauskas, dr. Vidmantas Žilinskas, dr. Gediminas Norkūnas, doc. dr. Rimantas Karalius, doc. dr. Alis Baublys, prof., hab. dr. Juozas Ivaškevičius, Vaclovas Jurkuvėnas, doc. dr. Algimantas Matulionis, doc. Gediminas Martinkėnas, dr. Kęstutis Versockas. Pacientą, kuriam buvo persodinta širdis, iki ir po operacijos gydė kardiologės prof, hab. dr. Nina Paliuščinskaja, doc., hab. dr. Loreta Ivaškevičienė, doc., hab. dr Alicija Dranenkienė, imunologės doc. Nijolė Šekštelienė bei Rasa Pikelytė.

Pastaruoju metu Vilniaus ir Kauno širdies chirurgijos centruose atliekama nuo kelių ir keliolikos transplantacijų kasmet, ir techniniu požiūriu jos jau nebe pačios sudėtingiausios širdies operacijos. Tačiau širdies chirurgas prof. Kęstutis Ručinskas sako, kad kiekviena transplantacija vis dar yra neeilinis įvykis, širdyje jaučiamas ypatingas virpulys.

Vieningumas ir susitelkimas dėl kilnaus tikslo

Lietuvos chirurgai pirmajai širdies persodinimo operacijai ruošėsi labai kuopščiai. Buvęs ilgametis Širdies ir krūtinės chirurgijos centro vadovas prof. V. Sirvydis pasakoja, kad tada buvo atlikta per 300 eksperimentinių operacijų gyvūnams, daryta bandymų su kiaulėmis, šunimis. „Jau 1976 m. buvome pasiruošę atlikti pirmąją transplantaciją, tačiau po nemenko skaičiaus nesėkmingų operacijų Europoje ir visų nesėkmingų operacijų Maskvoje, Sovietų Sąjungoje širdies transplantacijos buvo uždraustos“, – prisimena prof. V. Sirvydis, dabar dirbantis VUL Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro konsultantu.

Lūžis medicinos istorijoje įvyko tik 1986-aisiais, kai Maskvoje buvo sėkmingai persodinta pirmoji širdis. Po kelių mėnesių galimybė įrodyti savo sugebėjimus atsirado ir Lietuvos chirurgams, atsirado tinkamas donoras. Viena gydytojų grupė išėmė širdį, kita – ją įsodino.

Prof. V. Sirvydis tikina, kad prieš operaciją įtampa buvo tiesiog milžiniška, tačiau ore tvyrojo ypatingas entuziazmas. „Visi buvo pasiruošę, visi norėjo kuo nors padėti – ne tik tie chirurgai, kurie turėjo operuoti, bet visi, kas tik buvo tą dieną, kai atsirado donorė ir jau buvo ruošiamasi širdies transplantacijai“, – apie ypatingą susitelkimą ir vieningumą pasakoja prof. V. Sirvydis.

Taip lygiai prieš 30 metų muzikos mokytojui Albinui Penkauskui iš Ukmergės per beveik 5,5 valandos trukmės transplantacijos operaciją persodinta širdis. Pirmoji donorė – motociklo avarijoje žuvusi septyniolikmetė mergina. Kai buvo nustatyta jos smegenų mirtis, močiutė paaukojo anūkės širdį. Deja, ji naujajame kūne plakė vos du mėnesius. Ją pakirto infekcinės komplikacijos.

Istorinė operacija užfiksuota režisieriaus Arvydo Tarvydo dokumentiniame filme „Gyventi“. Filme rodoma ligonio priežiūra po operacijos, kiti donorų organų laukiantys ligoniai. Istoriniai kadrai perteikiami ir Petro Katausko fotografijų parodoje, kuri iki spalio 13 d. bus eksponuojama Lietuvos medicinos bibliotekoje. Fotomenininkas P. Katauskas fiksavo žmones, įvykius, veiksmą, ir visa tai stengėsi pagauti menininko žvilgsniu.

Mokosi iš Lietuvos chirurgijos korifėjų

Prof. A. Marcinkevičius buvo modernios atviros širdies chirurgijos pradininkas. Gydytojas, paskyręs savo gyvenimą šiai profesijai, ją išvystė ir iškėlė į aukštą tarptautinį lygį. „Ta širdies transplantacijos operacija buvo pirma ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Tokios operacijos Sovietų Sąjungoje buvo daromos tik Maskvoje, – prisiminimais dalijasi prof. V. Sirvydis. – Lietuvoje atlikta pirmoji širdies transplantacija mano profesiniame gyvenime yra pats svarbiausias ir įsimintiniausias įvykis.“

Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro širdies chirurgas, Respublikinio įgimtų širdies ydų koordinacinio centro koordinatorius Virgilijus Tarutis akcentuoja: „Labai didelį indėlį į šią 30 metų širdies transplantacijų istoriją įnešė prof. V. Sirvydis. Svarbiausias jo būdo bruožas, kuriuo aš žaviuosi ir kuriuo stengiamės vadovautis mes visi, jo jaunesnieji kolegos ir mokiniai, – niekada nepasiduoti.“

Širdies transplantacija iki šios dienos yra pats geriausias ir efektyviausias širdies nepakankamumo gydymo būdas. Šiuolaikinėje medicinoje kinta daugelis metodikų, tačiau širdies persodinimas liko tas būdas, kuriuo galima padėti beviltiškai sergantiems žmonėms grįžti į visavertį gyvenimą.

„Žinoma, mūsų darbas ir pagalba pacientams labai priklauso nuo to, kiek sulaukiame donorų. Anksčiau tai būdavo didžiulis įvykis, nes operacijos vykdavo retai. Kuo rečiau operuojama, tuo sudėtingiau tai daryti. Šiuo metu transplantacijos operacijų atliekame praktiškai kas mėnesį“, – pasakoja Santaros klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas prof. K. Ručinskas.

Šiandien Lietuvoje sulaukti širdies transplantacijos yra kur kas daugiau galimybių nei prieš tris dešimtis metų, neretai pacientams laukti donoro organo padeda implantuojami dirbtiniai skilveliai. Jie, pasak prof. K. Ručinsko, Lietuvoje 1999 m. buvo pradėti naudoti prof. V. Sirvydžio iniciatyva. Dėl jų širdies persodinimo sulaukia 40 proc. pacientų. Šiuo metu su dirbtiniais skilveliais gyvena 11 žmonių. Naujosios technologijos jiems suteikia galimybę būti namuose ir sulaukti operacijos. Kai kurie iš šių žmonių net grįžta į darbus.

Pirmoji pasaulyje širdies transplantacija – prieš 50 metų

Pasaulio širdies chirurgai širdies transplantacijos tėvu laiko Stanfordo (JAV) profesorių Normaną Shumwayų. Jo indėlis į širdies transplantologiją yra didžiausias. N. Shumwayus atliko apie 500 širdies transplantacijų. Jis sukūrė operacijų metodiką, kuri iki šių dienų bemaž nepakito. 1967 m. gruodį N. Shumwayaus mokinys Ch. Bernardas Pietų Afrikos Respublikos mieste Keiptaune pirmą kartą sėkmingai persodino žmogaus širdį. Lietuvos pėdsakas pasaulinėje širdies transplantacijų istorijoje yra nuo pat pradžios, nes pirmoji operacija atlikta išeiviui iš Lietuvos – Kaune gimusiam Luisui Vaškanskiui. Šis įvykis sulaukė išskirtinio pasaulio žiniasklaidos dėmesio ir nepaliko abejingų.

„Įdomu tai, kad pirmoji pasaulyje vaikų širdies transplantacija atlikta irgi prieš 50 metų, praėjus kelioms dienoms po pirmojo suaugusiųjų širdies persodinimo. Tiesa, vaikų širdies transplantacijos vystymas ir tobulinimas užtruko ilgiau. Sėkminga pradžia reikėtų laikyti 1985 m. Pirmoji vaikų širdies transplantacija Lietuvoje atlikta 2001 m. Mūsų šalyje vienam žmogui dar vaikystėje atlikta širdies transplantacija, ir jis gyvena jau 12 metų“, – pasakoja dr. V. Tarutis.

Sergantiems žmonėms dovanojama viltis

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, per 30 metų Lietuvoje yra atliktos 164 širdies transplantacijos. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atliktos 124, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose – 38 širdies ir 6 širdies bei plaučių komplekso persodinimo operacijos. Šiuo metu su donoro širdimi gyvena 55 pacientai, širdies transplantacijos laukia 40 recipientų.

Ilgiausiai žmogus su persodinta širdimi gyvena jau 20 metų, o štai jauniausias pacientas, vos mėnesio ir vienos savaitės, kuriam Lietuvos medikai atliko širdies transplantaciją, po operacijos išgyveno tik dvi savaites. 72 metų vyras, ilgai gyvenęs su dirbtine širdimi, laikomas vyriausiu Lietuvoje žmogumi, kuriam atlikta tokia operacija. Jis sėkmingai gyvena jau penkerius metus.

Dėkingi už naują gyvenimą

„Gyvasties“ narių, gyvenančių su persodinta širdimi, vardu nuoširdžiai dėkojame medikams, donorų artimiesiems už suteiktą gyvenimą, naują širdį, už artimųjų gaunamas šypsenas, vaikų apkabinimus, už mylimųjų bučinius. Medikams ir visiems specialistams, dalyvaujantiems transplantacijos procese, dėkojame už jų atsidavimą, už įtemptą ir be galo atsakingą darbą. Kai jums bus sunku, pajuskite kiekvienos persodintos širdies plakimą ir artimųjų dėkingumą“, – sako Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė.

Spalio mėnesį „Gyvastis“ tradiciškai organizuos Žvakučių akciją, kurios metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose bus uždegamos širdies forma sudėtos žvakelės – padėka medikams, donorams ir jų artimiesiems už dovanotą gyvenimą.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko